Žemaičių parlamentinė grupė (dabar ją sudaro 26 Seimo nariai, pirmininkė Rimantė Šalaševičiūtė), kartu su Žemaičių kultūros draugijos aktyviais nariais: Juozu Pabrėža, Algirdu Žebrausku ir Edmundu Žalpiu diskutavome apie Žemaičių kongrese „Žemaičių kalba ir istorija” (2020-09-09), priimtos rezoliucijos įgyvendinimą. Susitikime dar kartą akcentavome Žemaitijos, kaip etnografinio regiono istorinę ir kultūrinę reikšmę mūsų valstybei. Atkreipėme išskirtinį dėmesį į žemaičių kalbos, kaip vienos iš 4 gyvų (latvių, latgalių, lietuvių, žemaičių) seniausių Indoeuropiečių šeimos Baltų grupės kalbų reikšmę, išsaugojimo ir puoselėjimo būtinybę. Gražūs savo regiono istorinės kalbos puoselėjimo pavyzdžiai yra Lenkijos kašubų kalba ir Latvijos latgalių kalba. Ypač svarbu, kad pasaulio kalbų registre ISO, atskiru kodu : ISO639-3 registruota žemaičių kalba, kaip savarankiška, gyva pasaulio kalba. Išleistos knygos, straipsniai, mokslo monografijos apie žemaičių kalbą ir rašybą, apie žemaičių kalbos tarmes ir patarmes dar ir dar kartą byloja apie šios kalbos istoriškumą ir išskirtinumą. Ir kaip kalbėjo prof. Juozas Pabrėža: „Esu šventai įsitikinęs: ir pasauliui, ir aplinkiniams būsime įdomesni, prasmingesni ne standartiniu vienodumu, o savitu skirtingumu. Mums, žemaičiams, vienas iš tokių pamatinių to skirtingumo akmenų yra gyva ir savita žemaičių kalba, jos nuostabios tarmės ir daugybė spalvingų šnektų. Siekis, pakelti žemaičių kalbos kultūrą, išsaugoti jos savastį, paryškinti ir priminti tos kalbos stiprumą, gyvybingumą ir unikalumą – turi būti išgirstas. „Žemaičių kongreso rezoliuciją artimiausiu metu svarstys Seimo Kultūros komitetas, tikimasi, kad bus sudaryta darbo grupė šios rezoliucijos įgyvendinimo priemonėms parengti.
