Ketvirtadieniais Seime rengiamos Vyriausybės valandos yra puiki galimybė paklausti premjerės ar ministrų dėl gyventojams rūpimų problemų ar įstatymų įgyvendinimo. Pastaruoju metu turėjau progą pasiteirauti:
# Dėl Aplinkos ministerijos parengtos Nacionalinės žemės tarnybos ir valstybinės žemės panaudojimo reformos įgyvendinimo. (Nacionalinė žemės tarnyba tapo pavaldi Aplinkos ministerijai, o valstybinės žemės valdymas patikėtas savivaldybėms. 150 darbuotojų perėjo į savivaldybių administracijas, iš 60 savivaldybių 80 darbuotojų perėjo į Statybos inspekciją, o nuo š. m. sausio 1 d. vietoj 52 teritorinių padalinių dabar liko 5 padaliniai ir konsultavimas rajoninių, kaimiškų vietovių gyventojų, ūkininkų vyksta nuotoliu.) Tačiau tenka girdėti nusiskundimų, kad kaimo gyventojams iškyla problemų tvarkant dokumentus nuotoliu, nepavyksta sulaukti konsultacijos vietose. Dėl esamų reformos įgyvendinimo spragų Aplinkos ministras Simonas Gentvilas pripažino, kad „problemų įgyvendinant reformą esama, nors Nacionalinės žemės tarnybos darbuotojų skaičius nesumažėjo, sustambėjo teritoriniai padaliniai ir konsultacijos persikėlė į internetą. Reikia atsiprašyti, kad pereinamuoju laikotarpiu valstybės paslaugų suteikimas užtrunka ilgiau, tačiau pažadas yra, kad kaimo gyventojai, ūkininkai ar žemės ūkio bendrovės.KARTĄ PER SAVAITĘ NUO BALANDŽIO BUS KONSULTUOJAMI TERITORINIUOSE PADALINIUOSE.“
# Dėl miškų žemės paskirties pakeitimo galimybių ar dėl miško paveldėjimo iškylančių problemų ministras S. Gentvilas patikino, kad „šiuo metu VYRIAUSYBĖJE YRA APTARIAMA MIŠKŲ ĮSTATYMO PROJEKTO NAUJOJI REDAKCIJA ir ji šią pavasario sesiją pasieks Seimą. Ministras akcentavo, kad nereikėtų laukti miškų paskirties žemės pakeitimo palengvinimo. Miško paskirties žemė gali būti keičiama tik išskirtinai viešojo intereso gynimo atveju.“ Džiaugiuosi, kad gyventojai, savivaldybių darbuotojai aktyviai išsako rūpimas problemas, dėl kurių sprendimo galime išgirsti ministrų atsakymus.
# Šis ketvirtadienis buvo išskirtinis ir dėl Seimo kanclerio (Modesto Gelbūdos) atleidimo iš užimamų pareigų. Dėl jo keistos darbo specifikos, negebėjimo rasti susikalbėjimo su kanceliarijos darbuotojais, Seimo ūkinių problemų lėto sprendimo bei daugelio kitų problemų, kurios jokiu būdų negali būti tapatinamos su parlamentinių lėšų naudojimo viešinimu, nes Seimo Valdyba ir Seimo nariai gerokai anksčiau ir daug kartų buvo išsakę pastabas, tačiau Seimo narių kritika kancleriui, kaip jis pats teigė „kelia šypseną“, padėčiai negerėjant, 74 Seimo nariai pasiūlėme Seimo kanclerį atleisti. Iš 108 balsavusių Seimo narių 95 slaptame balsavime balsavo už atleidimą ir tik 13 prieš.Kiek dirbu Seime man neteko girdėti kito tokio savimi besipuikuojančio žmogaus. Kolegos jam išsakė daug pastabų ir priminė, kad “puikybė yra pirmoji tarp septynių mirtinų nuodėmių.” Kalbėdama posėdyje ir aš priminiau pranašiškus “Evangelijos kasdien” kovo 21 dienai skirto skaitinio žodžius: “ Jei aš save šlovinčiau, manoji šlovė būtų niekai…” (Jn 8, 51-59). Pasakiau, kad klausydama jo kalbos girdėjau tik savęs šlovinimo himną bei kaltinimus, kad prieš tai buvę kancleriai, darbuotojai ir Seimo nariai, nei vakarietiški, nei išmintingi. Priminiau ir Seimo Statuto 31 straipsnį, kad Seimo kancleris yra Seimui bei Seimo valdybai atsakingas ir atskaitingas valstybės tarnautojas, kad Seimo kanclerį įstatymų nustatyta tvarka 5 metams skiria ir iš pareigų atleidžia Seimas, kad bendradarbiavimas yra būtina vaisingo darbo sąlyga. Ir dar paklausiau, ką kancleris turėjo omenyje sakydamas: „Pažiūrėsim kuo šis procesas baigsis“?
Pasitikėjimas yra didžiausias Valstybės tarnautojo ir politiko privalumas. Gero vadovo darbas matuojamas padarytais darbais – veiklos rezultatais, o ne pasigyrimais.
