Kalba – kiekvienos tautos išskirtinumas ir ypatinga vertybė, nutiesianti tiltą tautos išlikimui ir valstybingumui. Tai suvokiau dar mokykloje, girdėdama savo Mokytojų pagarbos kalbai žodžius, vėliau, dalyvaudama mitinguose ir akcijose, ginančiose ir kviečiančiose saugoti mūsų kalbą, girdėdama Justino Marcinkevičiaus, Vidmantės Jasukaitytės ir kitų kalbos puoselėtojų ir kovotojų už ją priesakus. Visa tai tapo nesunaikinamu įpareigojimu atsakingai balsuoti Seime, pritariant asociacijos „Talka kalbai ir tautai“ kovai prieš diakritinių ženklų naudojimą rašant asmenvardžius arba kartu su bendraminčiais dėl to kreipiantis į Konstitucinį Teismą.
Pagarba kiekvienam mūsų tautos šviesuoliui! Vakar kartu su Lietuvių kalbos draugijos Kuršėnų skyrius nariais ir bendraminčiais Kuršėnų kapinėse nusilenkėme galvas prieš vienioliką metų amžinybėn iškeliavusiam mūsų garbiam kraštiečiui, lietuviško žodžio puoselėtojui, kalbininkui prof. Vytautui Antanui Vitkauskui.
Viešojoje bibliotekoje, kuri neužilgo bus pavadinta kalbininko Vytauto Vitkausko vardu, vyko graži prisiminimų popietė. Ačiū Lauryno Ivinskio gimnazijos gimnazistams ir jų mokytojai Raimondai Rumbinatei, Lietuvių kalbos draugijos Kuršėnų skyriaus pirmininkei Vidai Ragauskienei ir visiems dalyvavusiems už pakylėjantį ir viltingą kalbėjimą.
P.S. „Kada nors, kai mes visi būsime tik istorija, bus aišku, kad kova už mažų kultūrų ir kalbų išsaugojimą buvo kova už pačių brangiausių dalykų, darančių mus žmonėmis, išsaugojimą.“ (David Crystal)
