Kryžių kalno sakralumas, alsuojantis istorija ir mūsų tautos tikėjimo nenugalimumu čia atvykusiems atveria neapsakomus jausmus. Tai ne tik tradicija dalyvauti Kryžių kalno atlaiduose, tai poreikis būti ir pažvelgti į kryžių gausybę, kuriose – žmonių viltis, meilė ir tikėjimas.
Šiaulių Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus katedros choro „Džiaugsmas“ giesmėse ir Šiaulių pučiamųjų orkestro garsuose skendėjo Kryžių kalno aplinka. Puiki fotomenininkų paroda „Myliu tėviškę“ puošė papėdę. Mieli sutikti čia žmonės ir malda.
J.E. Šiaulių Vyskupo Eugenijaus Bartulio, vyskupų ir kunigų aukojamos mišios, bei apaštalinio nuncijaus arkivyskupo dr. Petar Antun Rajič žodžiai kvietė susimąstyti, nes „…kryžius yra išgelbėjimas, o ne pasmerkimas, tarnavimas, o ne siekis būti aptarnautam, savo gyvenimo paaukojimas kūrimui, o ne griovimas. Tikrasis žmogus nėra tas, kuris kaupia turtus, kuris gyvena žiaurumu ir naikina gyvybę, bet tas, kuris aukojasi ir pajėgia tapti broliu visiems…“ Arkivyskupas kvietė meile nugalėti kerštingą neapykantą ir priminė ant Popiežiaus Lietuvai dovanoto kryžiaus užrašytus žodžius: Ačiū, jums lietuviai, už šį Kryžių kalną, liudijantį Europai ir viso pasaulio tautoms didį šio krašto žmonių tikėjimą“.
