Tokios redakcijos Partnerystės įstatymo projektui nepritariau. (Po pateikimo įstatymui nepritarė 65, „už“ balsavo – 63 Seimo nariai. Įstatymas grąžintas tobulinti.) Kaip akcentavome parlamentinės grupės „Už šeimą“, kurios narė esu, pareiškime: „….šiuo projektu siekta apeiti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio reikalavimus ir įteisinti alternatyvų santuokai šeimos institutą, pridengtą kitu pavadinimu. Projekte numatytas partnerystės institutas būtų sukėlęs analogiškas teisines pasekmes kaip ir santuoka – kurtų šeimos santykius tarp dviejų suaugusių asmenų su didele dalimi tokių pačių teisių ir pareigų….“ Parlamentinė grupė „Už šeimą“ siūlo ieškoti kitų, Konstitucijai neprieštaraujančių reglamentavimo formų, kurios spręstų praktinius asmenų bendro gyvenimo klausimus ir ragina Seime svarstyti jau pateiktą Susitarimo dėl bendro gyvenimo įstatymo projektą“. Kalbėdama šio įstatymo pateikimo metu akcentavau, kad Seimo Pirmininkė, kuri teikė šį įstatymą, privalo girdėti skirtingas nuomones ir pasinaudojant Seimo Statuto suteikta galimybe, inicijuoti tokio įstatymo projekto atidavimą svarstyti ir visuomenei bei ieškoti sutarimo. Šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas, tad norint reglamentuoti partnerystę būtina girdėti visuomenės nuomonę, o kalbant apie teises, svarbu nepamiršti atsakomybės ir pareigų. Drauge gyvenančių asmenų ūkiniai santykiai turi būti teisiškai sureguliuoti.
