Klausantis Lietuvos banko valdybos pirmininko Gedimino Šimkaus ir finansų viceministro Gedimino Norkūno, kuriuos Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcijos Seime narai pasikvietėme – linksma nebuvo. Susirūpinimą kelia, kad Lietuvos žmonės, paėmę paskolas turi mokėti vis didesnes palūkanas (neaišku kiek dar jos didės), kai tuo tarpu komerciniai bankai skaičiuoja rekordinius viršpelnius. (kas akivaizdu iš pateiktos informacijos) Teiginiai, kad bankai neturi nukentėti, o žmonės turėjo patys įsivertinti mokumo rizikas paskolos ėmimo metu (suprask, turėjo numatyti būsimas pandemijas, karus, mokestines reformas ir t.t) – kelia dar didesnį nusistebėjimą ir nerodo atsakingo požiūrio į susidarią problemą – skurdinamus žmones.
Susitikime Demokratų frakcijos nariai akcentavo, kad reikia atskirti du dalykus – paskolą ir indėlius. Indėlius į bankus deda žmonės, kai turi laisvų pinigų. Paskolą žmogus ima norėdamas įsigyti būstą ar pagerinti savo gyvenamąją aplinką, negalėdamas to padaryti savo santaupomis ir negali žinoti kaip keisis ilgainiui palūkanų normos. Visoje Europoje sąlygos žmonėms turėtų būti panašios, o kodėl Lietuvoje palūkanos yra vienos iš didžiausių?!
Susitikime dalyvavęs finansų viceministras Gediminas Norkūnas pateikė numatomą 2023 metų bankų viršpelnio panaudojimo prognozę, nes nuo įprasto 200 mln. eurų metinio komercinių bankų pelno jis gali išaugti iki daugiau kaip vieno milijardo eurų. Buvo teigiama, kad solidarumo įnašą virš 800 mln. eurų sumos ( o kodėl ne nuo 400 mln. eurų??) bankas skirs karinio mobilumo ir infrastruktūros projektams finansuoti.
Svarbu prisidėti prie šalies gynybos, tačiau šiame pasitarime mes neišgirdome, kad kviestieji asmenys rūpintųsi žmonėmis. Tiek jų sprendimai, tiek uždirbti viršpelniai galėtų būti nukreipti socialinio teisingumo atstatymui. Svarstytina apie siūlymus dėl bankų palūkanų „lubų“ įvedimo ir konkrečios paramos žmonėms.