Sausio 23–28 dienomis valdančiosios daugumos iniciatyva sušaukta neeilinė sesija. Surengta diskusija dėl aplinkos apsaugos efektyvumo ir rezultatyvumo bei taršos prevencijos. Diskusijos metu pranešimą skaitė ir atsakė į klausimus Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika. Kalbėjo visuomenės atstovė iš Klaipėdos Raimonda Zaborė. Po diskusijos Seimas svarstė ir priėmė daug labai svarbių įstatymų.
Seimas sugriežtino aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams suteikė daugiau įrankių reaguoti į pažeidimų atvejus. Įstatyme patikslinti privalomųjų nurodymų, kuriais, esant reikalui, gali būti stabdoma ir asmens veikla, davimo kriterijai ir procedūros, suteikiančios aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams galimybę tokias veikas nutraukti. Turint pagrįstos informacijos ar kilus pagrįstiems įtarimams, kad viršijami teisės aktuose nustatyti aplinkos apsaugos normatyvai ar standartai, netinkamai tvarkomos atliekos, bus galima atlikti valstybinius laboratorinius tyrimus. Aplinkos apsaugos agentūros darbuotojus ir kitus jų pasitelktus asmenis bus privaloma bet kuriuo paros metu įleisti į teritoriją ar objektą ir sudaryti sąlygas jiems patekti prie taršos šaltinių ar užterštų vietų. Valstybiniais laboratoriniais tyrimais nustačius normas viršijančią taršą ar netinkamą atliekų tvarkymą, už tyrimus mokės teršėjai.
Priklausomai nuo taršos dydžio, pažeidimų rimtumo, galės būti duodami nurodymai stabdyti įrenginių (jų dalies) eksploatavimą ar visą teršimą lemiančią veiklą.
„Tai nėra maksimaliai visi įrankiai, dar tikrai reikės įdėti daug darbo ir sukurti daugybę poįstatyminių teisės aktų, kuriais reikia padėti aplinkosaugininkams ir verslininkams, nustatyti ryšius, santykius ir kad kiekvienas dirbtų savo darbą, o svarbiausia, kad teršalai į aplinką netekėtų paslėptais vamzdžiais ar per neapskaitytus papildomus kaminus. Tai yra pirmas žingsnis neutralios tvarkos ir realių įrankių grąžinimo aplinkosaugininkams link“, – kalbėjo Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika.
Priimti ir lydimieji įstatymai, sugriežtinantys ūkinės veiklos reikalavimus – įtvirtinant teršalų medžiagų, žaliavų, produktų neleistino patekimo į aplinką už veiklos vykdymo teritorijos ribų apribojimus, nustatyta juridinių asmenų atsakomybė už tai; sugriežtinti taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų ir taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo pagrindai. Įstatyme įtvirtinta pareiga planuojamos ūkinės veiklos organizatoriui įgyvendinti sprendime dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio nustatytas sąlygas ir dėl šios veiklos poveikio aplinkai ir atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo išvadoje nustatytas numatytas priemones neigiamam poveikiui aplinkai išvengti, o šios veiklos poveikio aplinkai vertinimo procesuose dalyvavusiems poveikio aplinkai vertinimo subjektams dalyvauti tolesniuose leidimų išdavimo ir veiklos vykdymo poveikiui aplinkai išvengti, o šios veiklos poveikio aplinkai vertinimo procesuose dalyvavusiems poveikio aplinkai vertinimo subjektams dalyvauti tolesniuose leidimų išdavimo ir veiklos vykdymo kontrolės etapuose, užtikrinant, kad numatytos priemonės ir nustatytos sąlygos būtų visiškai įgyvendinamos. Galiojančiame teisiniame reglamentavime papildytos nuostatos, kada nebus priimamos paraiškos gauti Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus; paraiškos taršos leidimui gauti ar pakeisti.
Mokesčio už aplinkos taršą įstatyme nustatyti didesni mokesčio už aplinkos teršimą tarifai, kurie skatins teršėjus investuoti į prevencines ir taršą mažinančias priemones.
Seimas pavedė Valstybės kontrolei iki 2020 m. gegužės 1 d. atlikti valstybinį auditą, įvertinant aplinkos apsaugos ir taršos prevencijos veiklos efektyvumą ir rezultatyvumą.
Šį sprendimą parlamentas priėmė reaguodamas į per trumpą laiką įvykusias ir visą šalį palietusias ekologines nelaimes – gaisrą padangų perdirbimo įmonėje Alytuje, nevalytų nuotekų išleidimą į Kuršių marias ir kitus incidentus, kurie neabejotinai padarė didelę žalą gamtai, žmonėms ir sukėlė piliečių nusivylimą valstybės institucijų darbu.
Nutarime taip pat atkreipiamas dėmesys į aplinkos apsaugos kontroliuojančių institucijų neveiklumą ir nepasirengimą valdyti ekstremaliąsias situacijas, sistemines aplinkos apsaugos spragas.
Už nemokamą lengvųjų plastikinių pirkinių maišelių dalijimą nustatyta administracinė atsakomybė.
Seimas fiziniams asmenims, juridinių asmenų vadovams ir juridiniams asmenims nustatė atsakomybę už nemokamą lengvųjų plastikinių pirkinių maišelių dalijimą prekių ar produktų pardavimo vietose. Seimas dar nuo 2019 m. sausio 1 d. uždraudė prekių ar produktų pardavimo vietose neatlygintinai dalyti lengvuosius plastikinius pirkinių maišelius, kurių sienelės storis yra nuo 15 iki 50 mikronų. Šis draudimas įvestas atsižvelgus į Europos Sąjungos reikalavimus mažinti vienam gyventojui tenkantį sunaudojamą plastikinių pirkinių maišelių kiekį. Iki šiol administracinė atsakomybė už šį pažeidimą nebuvo taikoma.
Parengta pagal Seimo Informacijos ir komunikacijos departamento informaciją