Būtina priminti, kad 2018 metų biudžetu patvirtinome 600 mln. eurų paketą, orientuotą į skurdo mažinimą (pokytį labiausiai pajautė mažiausiai uždirbantieji: vaiko pinigai, MMA 400 eur, pensijos).
2019 m. biudžeto projektu toliau nuosekliai sprendžiame šalyje per daugelį metų susikaupusias problemas, iš kurių didžiausia – demografijos iššūkiai. Nesivaikome trumparegiškų tikslų, nedarome trumparegiško išlaidavimo.
Kitų metų biudžetas – tai šalies išsivystymo eigą pakeisiantis biudžetas, kuriame didžiausią svorį turi pavasarį Vyriausybės inicijuotos šešios struktūrinės reformos – mokesčių, pensijų, švietimo, sveikatos apsaugos, inovacijų ir šešėlio mažinimo, – kartu su vaiko pinigų didinimu. Didėja pensijos, mažėja mokesčiai dirbantiesiems, auga parama šeimoms. Siekiama itin atsakingai tvarkyti valstybės finansus.
Šešių reformų įgyvendinimas, suplanuotas 2019 m. biudžete, vidutiniu laikotarpiu padidins šalies BVP 2 proc., bus naujai sukurta 26 tūkst. darbo vietų. Reformos yra įrankis Vyriausybės strateginiams tikslams įgyvendinti: mažinti darbo jėgos apmokestinimą, skatinti inovacijas ir investicijas, didinti gyventojų pajamas ir ekonominį saugumą, taip pat mažinti šešėlinę ekonomiką ir didinti sveikatos bei švietimo sektorių kokybę bei efektyvumą.
Biudžetas parengtas, remiantis rugsėjo pradžioje paskelbtu ūkio raidos scenarijumi. Jis numato, kad 2019 m. bendrasis vidaus produktas (BVP) augs 2,8 proc., vidutinė metinė infliacija sieks 2,5 proc., vidutinis mėnesinis darbo užmokestis (neatskaičius mokesčių) augs 7,2 proc., o nedarbo lygis sumažės iki 5,9 proc.
Labiausiai kitų metų išlaidos auga tose srityse, kuriose įgyvendinamos reformos: švietimo ir mokslo, sveikatos ir socialinės apsaugos.
Ateinančių metų didžiausia biudžeto dalis skirta socialinės apsaugos sričiai – beveik 5,5 milijardo eurų (5 472 mln. eurų). Iš jų:
- Papildomi 212,3 mln. eurų numatyti pensijų indeksavimui. Senjorų vidutinė senatvės pensija padidės apie 26,5 eurus, turint pilną stažą.
- „Vaiko pinigams“ padidinti nuo 30 iki 50 eurų skirti 117 mln. eurų.
- Pareiginės algos dydžiui ir minimalios mėnesinės algos (MMA) didinimui suplanuoti – 46,7 mln. eurų.
- Taip pat 16,8 mln. eurų – šalpos pensijų ir tikslinių kompensacijų bazėms padidinti.
- 6 mln. eurų – socialiniams darbuotojams – atvejo vadybininkams
- 11,3 mln. eurų – paramai būstui įsigyti mažas pajamas gaunančioms ir jaunoms šeimoms.
Sveikatos apsaugai 2019 m. biudžete skirta 2 milijardai 155 mln. eurų. Tai yra 279 mln. eurų daugiau nei 2018 m.
- Iš jų, 172 mln. eurų suplanuota medicinos darbuotojų padidintiems atlyginimams užtikrinti ir tolimesniam jų didinimui.
- 63 mln. eurų įmokoms už valstybės lėšomis draudžiamus asmenis.
- 16,6 mln. eurų rezidentų darbo užmokesčiui didinti.
- 12,7 mln. eurų visuomenės sveikatos priežiūros specialistų, dirbančių ugdymo įstaigose, atlyginimams didinti ir savižudybių prevencijai.
Švietimui ir mokslui skirta daugiau nei 1,5 milijardo eurų (1 milijardas 517 mln. eurų). Tai 185 mln. eurų daugiau nei buvo šiais metais.
- 49,1 mln. eurų etatinio mokytojų darbo apmokėjimui.
- 31,1 mln. eurų dėstytojų, mokslo darbuotojų ir kitų tyrėjų atlyginimams didinti.
- 15 mln. eurų neformaliojo vaikų švietimo krepšeliui.
- 12 mln. eurų kokybės krepšeliui.
- 10,8 mln. eurų – klasės krepšeliui finansuoti.
- 5,5 mln. eurų socialinėms stipendijoms.
- 5 mln. eurų už studijas sumokėtos kainos kompensavimui valstybės nefinansuojamiems studentams.
Palyginti su 2017 m., savivaldybių biudžetų pajamos kitąmet didės 154 mln. eurų. Savivaldybių biudžetų pajamos iš mokesčių ir valstybės biudžeto dotacijų 2019 metais sudarys iš viso 2 milijardus 937 mln. eurų. Keičiant GPM skyrimo tvarką, savivaldybės bus skatinamos imtis aktyvesnių veiksmų, siekiant pritraukti investicijų savivaldybėje, sukurti naujas gerai apmokamas darbo vietas ir mažinti šešėlį, įvedant papildomą kriterijų – darbo užmokesčio fondo pokyčio rodiklį.
Europos Komisijai įvertinusi 2019 m. Lietuvos biudžeto projektą dėl atitikimo Europos Sąjungos Stabilumo ir augimo paktui, pateikė išvadą – Lietuvos biudžeto projektas pirmą kartą visiškai atitinka fiskalinės drausmės reikalavimus (laikomasi išlaidų ribojimo taisyklės limito, struktūrinis balanso rodiklis yra mažesnis nei vidutinio laikotarpio tikslas). Manau tai didelis laimėjimai Lietuvai.
Priminsiu ir nepriklausomų ekspertų vertinimą, kurio esminė išvada – vykdomos ir biudžete numatytos reformos įgyvendina daugumą (14 iš 18) tarptautinių rekomendacijų Lietuvai.
Biudžeto projektas ir jame atspindėtos reformos leis ženkliai prisidėti prie šalies ekonomikos augimo bei naujų darbo vietų kūrimo. Tai reiškia didėjančius atlyginimus, pensijas, išmokas vaikams, mažėjančią pajamų nelygybę.
Paskutinis sakinys pabaigai dėl pateiktų siūlymų biudžeto projektui Seime, kurie keliauja į Vyriausybę.
Ir toliau laikysimės nuoseklumo, tvarkant šalies finansus ir įgyvendinant būtinus pokyčius šalies gerovei. Populistiniai pasiūlymai be pagrįstų finansavimo šaltinių nebus vertinami. Negalime sau leisti tokios prabangos. Nors ir nesinorėtų šešių reformų mokslinio įvertinimo traktuoti kaip naujovės, tačiau deja egzistavusi biudžeto formavimo praktika iki šiol nebuvo orientuota į projektuojamų išlaidų atsiperkamumo, vertingumo analizę. Dabar to siekiame laikytis.
Ką pajus dirbantieji?
- Pilnesnes pinigines dėl mokesčių reformos. Svarbu tai, kad pokyčius pajaus ne tik mažiausiai uždirbantieji, bet ir bene pirmą kartą po krizės vidutines pajamas gaunantieji – apie 40-50 eurų dėl mokesčių papildomai „į rankas“
- Gyventojai galės susimažinti apmokestinamąsias pajamas, nauda vienam gyventojui per metus sieks iki 400 eurų teikiant GPM deklaracijas
- Pagaliau nebeliks konkurencijos tarp „Sodros“ pensijos ir kaupimo, nes pensija bus iš dviejų vienas kitą papildančių šaltinių, kaip numatyta pensijų reformoje. Bus paskatų kaupti pensijai. Iki šiol optimaliai nekaupusiems – darbo mokesčių sumažinimas amortizuos asmenines įmokas
- Nebeliks paskatų nedeklaruoti darbo pajamų, nes socialinių išmokų terminas įsidarbinus didėja nuo 6 iki 12 mėnesių.
Ką pajus verslas?
- Lietuvoje bus stabili mokestinė sistema – darbo mokesčių planas patvirtintas trims metams, ir darbo mokesčiai kasmet mažės
- Per tris metus darbo mokesčiai sumažės vidutiniškai 6 procentiniais punktais, ir Lietuva šiuo atžvilgiu taps konkurencingiausia Baltijos šalyse
- Paskatų šešėliui sumažėti paketas sudarys gerokai palankesnes sąlygas norintiems veikti ir veikiantiems skaidriai
Ką gaus vaikai ir šeimos?
- Investicija į ženklų švietimo paslaugų pagerinimą yra vienas iš labai aiškių kitų metų biudžeto tikslų ir prioritetų. Vien švietimo struktūrinei reformai skiriama apie 100 mln. eurų, o bendrai visam sektoriau išlaidos didės dar daugiau
- Nors investicijų į švietimo paslaugas rezultatus pamatysime palaipsniui, bet jau kitais metais vaikai ir jų tėvai galės džiaugtis apčiuopiamais pokyčiais – daugiau užsiėmimų po pamokų, daugiau valstybės finansuojamų bakalauro vietų perspektyviose specialybėse, o mokytojai ženkliau pajaus atlyginimų pokyčius – vien tam skiriama papildomai 49 mln. eurų, dėstytojams – 31 mln. eurų papildomai
- Vaiko pinigai kitais metais padidės iki 50 eurų. Ir čia yra labai aiški Vyriausybės kryptis – vaikų auginimas neturi tapatintis su nepakeliama finansine našta.
- Parama būstui įsigyti jaunoms šeimoms – taip pat bus didinama skiriant papildomas lėšas kitų metų biudžete
Ką pajus senjorai?
- Pensininkų pragyvenimo lygis turi ir toliau progresuojančiai gerėti. Pensijos kitais metais, turint pilną stažą, augs vidutiniškai 26,5 euro
- Socialinio draudimo pensijos kitąmet bus indeksuojamos, t.y. didinimos, beveik 8 proc. 7,63 proc. Didėjimą pajus apie 1 mln. gavėjų (600 tūkst. senatvės penisjų gavėjų, 200 tūkst. neįgaliųjų, 215 tūkst. našlių ir 33 tūkst. našlaičių).
- Mažiausios šalpos senatvės pensijos didės nuo 117 eur iki 132 eur. Pokytį pajus apie 6000 gavėjų.
Ką gausime visi?
- Laikantis nuoseklumo ir žvelgiant į priekį, įgyvendinus struktūrinių reformų planą, ekonomika – BVP – padidės per kelerius metus 2 procentais, bus pritraukta investicijų, sukurta daug darbo vietų, padidės produktyvumas, atlyginimai.
- Apskritai šešių reformų paketas pakeis Lietuvos ekonomikos struktūrą pakeliant šalį į didesnės gerovės lygmenį.
Gruodžio 11 d. numatomas Valstybės biudžeto priėmimas.