Kovo 28 d. Seime buvo minima Lietuvos narystės Šiaurės Atlanto sutarties organizacijoje (NATO) 15 metų sukaktis. Į renginius Seime pakviesti NATO valstybių ambasadoriai ir gynybos atašė, Krašto apsaugos ministerijos, Lietuvos kariuomenės atstovai.

Plenarinių posėdžių salėje vyko labai įdomi diskusija: „NATO svarba Lietuvos valstybingumui 15 metų narystės kontekste“, kurioje kalbėjo NATO generalinio sekretoriaus padėjėjas viešosios diplomatijos klausimais ambasadorius Takanas Ildemas, Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis, Seimo Pirmininko pavaduotojas, Seimo Europos reikalų komiteto pirmininkas, buvęs krašto apsaugos ministras Gediminas Kirkilas, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Vytautas Bakas, NATO Parlamentinės Asamblėjos delegacijos vadovė Rasa Juknevičienė, NATO pajėgų integravimo vieneto Lietuvoje atstovas plk. ltn. Keitas Aleksanderis Mudis.

Premjeras Saulius Skvernalis akcentavo: „Šiandien esame saugūs, kaip niekada anksčiau. Rusijos veiksmai prieš Sakartvelą ir Ukrainą, bandymai paveikti Vakarų valstybių demokratinius procesus pažadino mūsų visuomenes ir mūsų politikus. Tik po šių sukrėtimų suvokėme, kad ilgus metus ignoruotas 2 proc. BVP susitarimas, nors ir nerašytas, bet realiai egzistuoja ir objektyviai nubrėžia tik minimalias investicijų į mūsų visų saugumą ribas. Džiaugiuosi, kad mūsų Vyriausybė dvejais metais anksčiau, nei buvo sutarta, įvykdė visus įsipareigojimus mūsų piliečiams, pirmiausia, sau patiems ir mūsų partneriams.

Paskutiniame mano ir NATO Generalinio Sekretoriaus susitikime, kai jau buvome suradę sprendimus, kaip pasiekti 2 proc., Lietuvos pasirinktas kelias didinti išlaidas gynybai, nepaisant spartaus šalies bendro vidaus produkto augimo, buvo ne kartą įvardytas kaip pavyzdys kitoms NATO partnerėms. Natūralu, kad ir toliau negalime sustoti.

Jeigu prieš 15 metų būtume pradėję atsakingai investuoti į savo saugumą, šiandien mūsų ginkluotųjų pajėgų padėtis būtų visiškai kitokia. Šiemet minime ne tik Lietuvos narystės NATO 15 metų sukaktį, greit minėsime ir paties Aljanso 70-metį. Nepaisant visų išbandymų, įtampos kurstymo, apsižodžiavimų ir vidinių ginčų, privalome užtikrinti mūsų tvirtybę ir vienybę. Tikiu, kad tikrai galime tai padaryti. Galiu užtikrinti – šiandieninė Lietuvos Respublikos Vyriausybė prisidės viskuo, kuo galės, kad šalies ir viso Aljanso saugumas būtų užtikrintas. Net ir sunkiausiomis akimirkomis nepamirškime, dėl ko pradėjome eiti transatlantiniu keliu. Nes tai yra vienintelis kelias.

NATO generalinio sekretoriaus padėjėjas viešosios diplomatijos klausimais ambasadorius Taidžanas Ildemas atkreipė dėmesį, kad nuo pat savo narystės NATO pradžios Lietuva ne kartą tiek žodžiais, tiek darbais įrodė, kad yra stipri ir įsipareigojanti sąjungininkė.

Seimo Pirmininko pavaduotojas, Seimo Europos reikalų komiteto pirmininkas, buvęs krašto apsaugos ministras Gediminas Kirkilas pabrėžė, kad įstojimas į Šiaurės Atlanto aljansą yra kertinis Lietuvos valstybingumo pasiekimas saugumo aspektu per visą šalies istoriją. Aljanso narių solidarumo svarba skambėjo ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko Vytauto Bako kalboje: „NATO turi prasmę tik tada, kai gebame būti vieningi, kai galime pademonstruoti kolektyvinę valią apsiginti. Niekam neturi kilti mintis, kad mūsų lietuvių nebus pietinėse Aljanso šalyse, jeigu ten kiltų pavojus. Lygiai taip pat niekam neturi kilti mintis, kad Lietuva ar kitos mūsų regiono šalys nelaimės akivaizdoje bus paliktos vienos. Privalome rasti tokią NATO ir Europos Sąjungos tarpusavio sąveikos formulę, kuri padėtų stiprinti tiek transatlantinį ryšį, tiek ir gynybos pajėgumus, sąžiningai pasidalijant saugumo naštą.

Po posėdžio Seimo Vitražo galerijoje vyko parodos, skirtos Čekijos Respublikos, Lenkijos Respublikos ir Vengrijos narystės Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijoje 20-osioms metinėms paminėti, pristatymas. Ekspozicijoje, kurią sudaro trys dalys – „Čekijos Respublikos dvidešimt metų NATO“, „Lenkijos 20 metų istorija NATO“ ir „Vengrija ir NATO: 20 narystės metų“, – pateikiami pagrindiniai istoriniai faktai, esminiai įvykiai ir nuotraukos, pristatančios dvidešimties metų narystę Šiaurės Atlanto Aljanse. Čekijos Respublika, Lenkijos Respublika ir Vengrija į NATO įstojo 1999 m. kovo 12 d.: tai buvo pirmosios į Aljansą priimtos buvusios komunistinio bloko valstybės.

Nepriklausomybės aikštėje įvyko Lietuvos ir NATO vėliavų pakėlimo ceremonija. Jos metu parodomąją programą surengė Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopa ir Lietuvos kariuomenės orkestras.

Seimo Pirmininko kalboje, pasakytoje Lietuvos ir NATO vėliavų pakėlimo ceremonijoje Nepriklausomybės aikštėje, buvo atspindėtos mūsų visų mintys. „Šiandien NATO vadiname savo šeima, stipriuoju broliu, kuris pasiruošęs užstoti jaunėlį. Šeima, kurioje jaučiamės saugūs ir laisvi. Šeima, kurioje demokratija ir kiekvieno nario teisės gerbiamos.  Gyvybiškai svarbi – taip šios Vyriausybės programoje yra įvardyta narystė NATO. Pagarbos verta yra ta tauta, kuri save gerbia ir save saugo. Prieš penkiolika metų tarėme sau, kad valstybių bendrystė taikos vardan yra reikalinga. Nuosekliai tvirtinome šį apsisprendimą, nuosekliai tvirtinsime ir toliau. Sutarę krašto apsaugai skirti 2 procentus nuo BVP, bendrai sutikome, kad mūsų saugumas yra mūsų šalies prioritetas.

Per 30 metų NATO Rytų siena persikėlė nuo Berlyno per Lenkiją į Lietuvos Rytus. Per 30 metų NATO užaugo nuo 12-os narių iki 29-ių. NATO Lietuvai tapo pasieniu, ne užsieniu. Ankstesnė partnerystė virto pilnateise naryste su pasitikėjimo, įsipareigojimo ir galimybių kreditu. Reaguojanti, kintanti ir prisitaikanti prie besikeičiančių grėsmių, Šiaurės Atlanto sutarties organizacija yra pasirengusi atremti priešus. Dabar ji yra pajėgi labiau nei bet kada, besiplečianti ir taip stiprėdama ji duoda mums, šimtmečius blaškytai tautai, garantą. Sveikinu pasaulį su prieš 70 metų pavasarį pasirašyta sutartimi, tapusia paspirtimi vienytis.“