Kasmet rugpjūčio 21 d. prie Seimo esančio paminklinio akmens, kuris žymi kario savanorio Artūro Sakalausko žūtį sustingsta mintys apie to meto įvykius.
1991 m. rugpjūčio 19 d. prasidėjo karinis pučas Maskvoje. Juo buvo bandyta užkirsti kelią Sutarties dėl naujos Suverenių valstybių sąjungos, kuri turėjo panaikinti Sovietų Sąjungą, pasirašymui. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatai susirinko į neeilinės sesijos posėdį, kurio metu priėmė svarbius nutarimus ir pareiškimus, taip pat ir kreipimąsi į pasaulio valstybių parlamentus. 1991-aisiais Parlamento rūmai buvo tapę Lietuvos nepriklausomybės simboliu.1991 m. rugpjūčio 19 d. Artūras Sakalauskas kartu su Alytaus rinktinės savanoriais atvyko budėti į Vilnių, ginti Aukščiausiosios Tarybos rūmų.1991 m. rugpjūčio 21 d., žlungant kariniam pučui Maskvoje, apie pusę vienuoliktos vakaro Aukščiausiosios Tarybos rūmų prieigose įvyko Lietuvos savanorių susirėmimas su Sovietų Sąjungos armijos specialiosios paskirties dalinio kariais, kurie automobiliu įsiveržė į parlamento gynėjų saugomą teritoriją prie pirmojo posto A. Goštauto gatvėje. Pasipriešinimo metu buvo nušautas Alytaus rinktinės savanoris Artūras Sakalauskas, dar keletas savanorių buvo sužeisti sovietų sprogstamųjų užtaisų.
Pučo žlugimas Lietuvai ir kitoms Baltijos valstybėms reiškė pergalę, prasidėjo masinis Nepriklausomos Lietuvos tarptautinis pripažinimas.
Seimo Jono Pauliaus II auloje iš nuotraukų žvelgia laisvės gynėjai, žuvę Sausio 13, Medininkuose ir čia – prie Parlamento žuvęs Artūras Sakalauskas. Jų žvilgsniuose lyg priesakas mums ir ateinančioms kartoms – saugoti ir ginti Tėvynę, dirbti ir kurti stiprinant laisvą ir nepriklausomą Lietuvą.
Artūrui Sakalauskui buvo tik 27-eri. Į sūnaus žūties vietą atvyksta Artūro mama Genovaitė Sakalauskienė. Nepaprasto nuoširdumo Motina, ją sutikau ir praėjusių metų minėjime. Stiprybės ir sveikatos Jums !