Sausio 14 d. pabaigėme XIII Seimo pirmąją sesiją. Ši naujojo Seimo sesija visada turi savo išskirtinumą, nes pasikeitus valdančiajai daugumai, formuojama nauja Seimo valdyba, tvirtinama nauja komitetų, komisijų sudėtis ir jų vadovai. Tvirtinama naujos Vyriausybės programa, prisiekia ministrai, priimami Valstybės, VSD ir PSD biudžetai. Dirbome koronaviruso pandemijos sąlygomis. Džiugino uolus Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen ir vicepirmininko Pauliaus Saudargo siekis, rengti nuotolinius Seimo plenarinius posėdžius. Ir tai pavyko! Vertinant priimtus biudžetus ir įstatymus, malonu, kad išliko tęstinumas mūsų pradėtų darbų: kaip buvome suplanavę padidinti ir mokami vaiko pinigai, plečiamas nemokamo maitinimo mokiniams ratas, indeksuojamos ir didinamos pensijos, padidinta minimali mėnesinė alga ir t.t. Tęsiamos ir plečiamos karantino pagalbos priemones verslui ir darbuotojams. Ar šios kadencijos Seimas bus kitoks? Ar pasitikėjimas Seimu padidės? Ar atsiras daugiau susikalbėjimo ir veikimo kartu dėl valstybės ir žmonių? Deja, jau pirmąją sesiją sulaukėme generalinio prokuroro prašymo leisti baudžiamojon atsakomybėn patraukti Seimo narius (P. Gražulį ir V. Gapšį). Deja, plenarinių posėdžių salėje netrūko piktų replikų ir priekaištų, ypač sesijos pradžioje. Sukeldavo šypseną ilgamečio politiko, kuris uoliai anksčiau kritikavo buvusiuosius, dabar jo paties daromos klaidos ir Statuto pažeidimai pirmininkaujant posėdžiams. Dirbti yra sunkiau negu kritikuoti. Suinteresuotų asmenų apkalbos ir jų sukurtas nepasitikėjimo šešėlis bei asmeninių sąskaitų suvedimas, leido išgyventi „kritimo nuo skardžio pojūtį“ ir pamatyti tikruosius, draugais vadintų žmonių veidus, kurie, manau, būtų tapę labai laimingi, sužinoję apie pasitraukimą iš frakcijos. Kitokios nuomonės ar kritikos išsakymą gali priimti tik stiprūs ir demokratiški žmonės. Išties, galima bėgioti ieškant patogesnio, ramesnio gyvenimo, bet ar galima išduoti daugelį metų puoselėtas vertybes ir palikti tuos, kurie tiki ir pasitiki? Man svarbu – atsakomybės ir sąmoningo įsipareigojimo žmonėms išsaugojimas, darbai, kuriuos dar turime padaryti, gėris, kurį privalome kurti ir skleisti… Laikotarpis iki pavasario sesijos yra skirtas pasirengimui naujiems darbams, naujiems įstatymams, parlamentinei kontrolei. Ir nesvarbu, ar esi valdančioje daugumoje, ar opozicijoje – darbas, pateisinant mus išrinkusių žmonių lūkesčius – yra svarbiausia.