Sąjūdžio dieną minėjome Romualdo Ozolo tėviškėje (Mekių kaime, Šiaulių rajone) ir kartu džiaugėmės užgimusia Ozolinių švente. Prisiminimais dalinosi Sąjūdžio veikloje Vilniuje ir Šiaulių krašte dalyvavę žmonės. Senoje sodyboje su didingų medžių šnarėjimu susipynė kalbos ir lietuviškos dainos, dar ir dar kartą primindamos Romualdo Ozolo meilę savo tėviškei, kalbai ir kultūrai. Nuoširdus ačiū šauniems šventės organizatoriams, sujungusiems Sąjūdžio minėjimą su Šiaulių rajono folkloro kolektyvų švente. Birutė ir Raimondas Sinkevičiai moka sukurti ypatingo pakylėjimo ir šventiškumo kupinus renginius! Pirmąją Ozolinių šventę vedė Rita Žadeikytė.
Ačiū Šiaulių rajono vadovams ir Bubių seniūnui už dėmesingumą šventei. Nuoširdi padėka Romualdo Ozolo paramos fondo vadovui Rimantui Goriui.Visada išliks atmintis, kad 1988 metų birželio 3-ioji buvo tikrojo tautinio atgimimo laikotarpio pradžia – Lietuvos mokslų akademijos konferencijų salėje buvo sudaryta 35 asmenų Lietuvos Persitvarkymo sąjūdžio iniciatyvinė grupė. Romualdas Ozolas, pirmininkavęs šiam susirinkimui, vėliau savo knygoje „Supratimai” (342 pusl.) apie tai rašė: „Tai buvo revoliucijos pradžia…, kuri – visiškai aišku – išvedė į tokią mūsų buvimo erdvę, kurioje jau viešpatauja nebe tamsa, kuri, jeigu dar daug ko ir neturi, tikrai nestokoja dviejų žmogui labai brangių dalykų – laisvės ir džiaugsmo. … Nepaprasto įvairumo žmonių troškimas rasti bendrą kalbą, būti vieningiems – pirmąsyk tapo kažkuo, ką galima buvo vadinti valstybe.”
Džiaugiuosi, kad likimas leido kartu su Romualdu Ozolu rengti konferencijas, diskusijas Seime, mokytis iš jo tolerancijos ir pagarbos kitokiai nuomonei. Prisiminimai išlieka…, stebėdama kai kurių sutiktų asmenų elgesį pagalvoju, kad šiandien labai trūksta to gražaus ozoliško kultūringo bendravimo.
(Nuotraukos: Algirdo Kontrimo ir Ados Grakauskienės)
