Minint Gedulo ir Vilties dieną, klausant prisiminimų ar skaitant knygas apie tremtį – nuolatinė mintis, kad to neturėjo būti, nes tai – neteisinga ir nepateisinama! Neregėtas okupantų žiaurumas, neapykanta ir siekis supriešinti, sunaikinti mūsų tautos iškiliausius, labiausiai išsilavinusius žmones bei dvasines vertybes, atsitrenkė į begalinę meilę Tėvynei, stengimąsi išlaikyti lietuvybę, maldą ir tikėjimą. Liudijimas ateities kartoms apie tragiškiausius mūsų Tautos įvykius tegul tampa susitelkimo, vienybės, pagarbos ir atsakomybės tikslu.