Per Lietuvą nuvilnijo dvasiškai pakylėjančios Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo šventės. Iškilmingi minėjimai, vėliavos, malda už Tėvynę, mieli susitikimai ir moralinė priesaika pasiaukojančiai tarnauti savo šaliai ir taikai pasaulyje.
Akcentai:
# Prieš 33 užgimusi Nepriklausomybė buvo stebuklas, išvedęs iš nelaisvės į laisvę.
# Užaugo nauja karta, turinti daugiau galimybių saviraiškai ir laisvei veikti, bei kartu turinti pareigą branginti, įtvirtinti ir apginti laisvę, nepritrūkstanti atsakingumo, nepamirštanti jiems laisvę iškovojusių Lietuvos patriotų, turinti ypatingus įsipareigojimus istorijai ir ateičiai.
# Ukrainoje kasdien žūsta žmonės, griaunami miestai ir gyvenimai. Nepriklausomybės Akto signataras A. Kumža priminė, kad yra toks ukrainietiškas kazokų kovos menas, vadinamas SPAS. (S – supratimas, P – pagalba, A – atjauta, ir dar viena S – solidarumas. Čia yra formulė, kaip mes turime dirbti ir dirbame dėl mums broliškos Ukrainos.
# Būtina vienybė ir darna, turinti gebėjimą tartis girdint ir suprantant vienas kitą, dorumas ir žmogiškumas, padedantis įveikti sunkumus.
# Puoselėkime vertybes. Pasak Arkivyskupo Gintaro Grušo: „ Krikščioniškos moralės normos yra duotos tam, kad mes neprarastume savo laisvės, nebūtume pagauti priklausomybių, pavydo ir keršto, nežudytume vieni kitų, neskriaustume ypač silpniausių ar negimusių. Broliai ir seserys, gavę laisvės dovaną, darbuokimės savo asmeniniu ir visuomeniniu pavyzdžiu siekdami ją užtikrinti ateities kartoms. Lai tai būna mūsų pasiryžimas susirinkus minėti tą didžiulę laisvės dovaną, kurią gavome kovo vienuoliktąją.“
(nuotraukos: Olgos Pasaškovos, Algimanto Pečiukaičio ir asmeninės)