Radvilišio rajone Minaičių kaime, prie paminklo Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio Deklaracijai ir jos signatarams atminti, skambėjo patriotinės dainos ir muzika. Nulenkėme galvas mūsų tautos didžiavyriams – Lietuvos laisvės kovos sąjūdžiui. Kaip byloja istorija, Stanislovo Mikniaus sodyboje įrengtame Prisikėlimo apygardos štabo bunkeryje, 1949 m. vasario 10 d. įvykusiame Lietuvos partizanų apygardų atstovų (Jonas Žemaitis-Vytautas, Juozas Šibaila – Merainis, Petras Bartkus – Žadgaila , Adolfas Ramanauskas -Vanagas, Aleksandras Grybinas – Faustas, Vytautas Gužas – Kardas, Leonardas Grigonis – Užpalis, Bronius Liesys – Naktis ) suvažiavime buvo įkurta vieninga pasipriešinimo organizacija – Lietuvos laisvės kovos sąjūdis. 1949 m. vasario 16 d. Lietuvos laisvės kovos sąjūdis paskelbė deklaraciją, kurioje įvardinta, kad LLKS taryba yra vienintelė teisėta valdžia okupuotos Lietuvos teritorijoje, jog LLKS organizuotas pasipriešinimas okupantams yra teisėtas, o nepriklausoma Lietuvos Respublika yra pagrindinis tautos siekis. Nuo tų įvykių praėjo 71 metai, LLKS šūkis: „Atiduok Tėvynei, ką privalai“ ir dabar verčia susimąstyti ir įvertinti Laivės reikšmę. Grįždama klausiausi naujame kompaktiniame diske įrašytų roko operos „Priesaika“ dainų. Iki širdies gelmių sminga žodžiai: „ Kas tavo brolis, o kas tavo priešas ? Laikas parodys, kiek priesaikos žodžiai tvirti. Skrist daug lengviau nuo savo šaknų atsiplėšus, bet kur nusileisti, jeigu sparnai kruvini ?“ Ir išties, kaip kitoje dainoje – svarbiausia „Neišduot, neparduot, neįkalint savo širdies !“