Didingoje Kauno Šv. apaštalų Petro ir Povilo arkikatedroje bazilikoje vyko Kauno arkivyskupo metropolito Kęstučio Kėvalo ingreso (įžengimo) iškilmės. Perskaitytas Popiežius Pranciškaus paskyrė raštas. Šv. Mišios, Kauno arkivyskupo metropolito Kęstučio Kėvalo homilija, kurios įdėmiai klausėme kartu su Respublikos Prezidentais, Vyskupais, kunigais ir vienuoliais, Kauno miesto bendruomene ir iškilmių svečiais. J.E. Kęstutis Kėvalas kalbėjo apie pagarbą iškiliajai Kauno arkikatedrai bazilikai, „…kurios sienos ir skliautai saugo permainingos Lietuvos istorijos, didžių jos asmenų ir įvykių gyvą atmintį. Ši Katedra mena XV a. Lietuvos didįjį kunigaikštį Vytautą ir Kauno miesto pradžią. Ji primena Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikus ir ja besirūpinusius to meto Lietuvos valdovus. Jos kripta saugo Žemaičių didįjį vyskupą Motiejų Valančių, tą brangų ganytoją, savo plačia pastoracine veikla padariusį įtaką Lietuvos tautiniam ir dvasiniam atgimimui“…., „Čia lygiai prieš 100 metų, t. y. 1920 metų gegužės 15-ąją įvyko Steigiamojo Seimo pradžia ir pirmosios iškilmės. Ši Katedra priėmė didžiuosius į Lietuvą atvykusius svečius: apaštališkąjį vizitatorių Achille Ratti, vėliau tapusį popiežiumi Pijumi XI, ir Šventojo Petro įpėdinius bei Visuotinės Bažnyčios ganytojus – Šv. Joną Paulių II ir popiežių Pranciškų.“ Arkivyskupas kalbėjo, kad „ši Katedra simbolizuoja gyvąją Bažnyčią, kad ji yra Dievo ir žmogaus paties įspūdingiausio susitikimo vieta“, primindamas Kristaus žodžius: „Ateikite pas mane visi, kurie alkstate ir esate prislėgti; aš jus atgaivinsiu!“ (Mt 11, 28).
Arkivyskupas liudijo: „Bažnyčios mokymo tiesas visuomenės atžvilgiu: besąlygiška pagarba žmogaus gyvybės šventumui; vyro ir moters santuokos bei lytiškumo sakralumas ir tikėjimo arba sąžinės laisvė.“ „Gyvendami šiandienos Lietuvoje, esame laimės kūdikiai, jei tik palygintume, kas čia dėjosi didesnę praėjusio šimtmečio dalį ir dar anksčiau. Šiemet švenčiame 30-ies metų atkurtos Lietuvos laisvės ir nepriklausomybės jubiliejų. Dar niekada tokių sąlygų kaip šiandien Lietuva nėra turėjusi. Maža to, Vakarų demokratijos šalys Lietuvos ir kitų Baltijos kraštų laisvės projektą įvardija kaip vieną sėkmingiausių demokratijos pavyzdžių visame pasaulyje pastaruoju laiku. Vis dėlto turime prisiminti, ką šv. popiežius Jonas Paulius II yra priminęs: „Istorija moko, kad demokratija be dvasinių vertybių nesunkiai virsta aiškiu ar paslėptu totalitarizmu“ (enciklika Centesimus Annus, 46)“- kalbėjo J.E. K. Kėvalas. Jis padėkojo visiems „ir savo šeimai – mano mieloms seserims Jūratei ir Neringai, kurios nuolat dovanoja man savo meilę. Dėkoju savo tėčiui, kuris man vis sakė: „Svarbiausia, kad būtum doras žmogus.“ Na, o labiausiai noriu padėkoti savo mamai, kuri sekmadieniais vis paklausdavo: „Ar eisi šiandien kartu su manimi į bažnyčią?“ Be jos to kvietimo dabar čia aš turbūt nestovėčiau…Teišsipildo visų mūsų gyvenime ir mūsų Tėvynėje didžio pranašo šv. Jono Krikštytojo kvietimas: „Taisykite Viešpačiui kelią“ (Lk 3, 4).“
