Kaip ir kasmet šiemet vykau į Kryžių kalno atlaidus. Kaitra nesutrukdė tikintiesiems dalyvauti Šv. Mišiose ir atidžiai įsiklausyti į Vyskupo Algirdo Jurevičiaus pamokslo žodžius apie senosios tautos kelionę į Pažado žemę, kurios metu keliautojus vargino sunkumai ir puolė piktos gyvatės: “Vienas didžiausių priešų kėsinosi ne kažkur iš šalies, o glūdėjo pačių keliautojų viduje, jų širdyse. Tas priešas – tai neviltis, beprasmybė. Išoriniai sunkumai tik atskleidė viduje glūdintį priešą, kuris klastingai gelia tarsi nuodinga gyvatė. Vidinis priešas rodo vien tik sunkumus ir trukdo pamatyti jėgą, galinčią tuos sunkumus įveikti, šis priešas gundo pasiduoti, nuleisti rankas, atsisakyti prisiimtų įsipareigojimų, šis priešas kursto tarpusavio nepasitikėjimą, augina baimes ir įtarumą, jis išardo kelią, vedantį į prasmingą tikslą, išardydamas žmones jungiančius ryšius. Tik atpažinę mūsų viduje glūdintį priešą ir jį nugalėję galime būti laisvi. Kartais ne mūsų galioje yra išvengti įvairių išorės sunkumų, aplinkybių ir iššūkių, tačiau nuo mūsų pačių priklauso kur link nuo tų sunkumų išeisime ir kokie būdami išeisime.“ Manau, visi išgirdome šių žodžių prasmę! Išgirdome linkėjimus tiesti kelius ir tiltus tarp žmonių, neleisti įsiskverbti neapykantai, “neleisti baimės ir nepasitikėjimo gyvatėms sugelti mūsų širdžių”. Auginkime meilę savo šeimose, nes jos reikia visuomenei ir pasauliui! Pasidžiaugti Lietuvos bažnyčiomis kvietė prie Kryžių kalno fotomenininko Virgilijaus Navalinsko surengta fotografijų paroda. Ačiū jam!
(Nuotraukos: Leono Nekrašo ir asmeninio archyvo)
