Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcijos Seime inicijuotas Miško įstatymo pakeitimas, pasak jos narių, „apaugo“ abejotinais kitų parlamentinių frakcijų pasiūlymais, kurie iš esmės keičia įstatymo tikslą. Pasak demokratų, pateikti pasiūlymai kone specialiai naikina įstatymo projektą, kuriuo siekiama supaprastinti dokumentų išdavimo procedūras ir sumažinti administracinę naštą gyventojams paveldint mišką.
Seimo narės Rimos Baškienės teigimu, Miškų įstatyme įteisintos didžiausio leistino miškų ploto 1500 ha ribos per pastarąjį laikotarpį nuo 2019 metų neviršijo nė vienas miško paveldėtojas, bet visi miško paveldėtojai privalėjo notarui pateikti Žemės tarnybos pažymą, kad neviršija nustatytos ribos bei sumokėti žyminį mokestį. Tokių pažymų nereikia tik paveldint žemės ūkio paskirties žemę, nes išimtį paveldėjimo atveju numato Žemės įsigijimo įstatymas.
„Kai Nacionalinės žemės tarnybos specialistai atkreipė dėmesį į esamą problemą ir paprašė ieškoti galimybių mažinti biurokratinius barjerus žmonėms, paveldintiems mišką bei suvienodinti Miškų įstatyme nuostatas su Žemės įsigijimo įstatymu paveldėjimo atveju, viskas atrodė aišku ir racionalu“, – sako R. Baškienė.
Kartu su Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ nariais – Kęstučiu Mažeika, Laima Mogeniene ir Laima Nagienė – R. Baškienė pateikė Miškų įstatymo projektą. Pasak parlamentarės, Seimo Teisės departamento išvados dėl šio projekto buvo teigiamos, Seimo Kaimo reikalų bei Aplinkos komitetai taip pat pateikė teigiamas išvadas, be to, Seime po svarstymo niekas nekėlė jokių abejonių.
„Tačiau prieš priėmimą kitų partijų atstovai užregistravo pasiūlymus, iš esmės keičiančius įstatymo tikslą – naikinti 1500 ha ribą. Tokie veiksmai, kai į įstatymo projektą teikiami įstatymo tikslui neatitinkantys pasiūlymai ir tai daroma paskutinėje – priėmimo stadijoje – atrodo labai ydingai. Lyg kokia eglutė būtų apkarstoma girliandomis taip, kad eglutės net nebesimato“, – teigia R. Baškienė.
Seimo narės nuomone, savų iniciatyvų realizavimui autoriai turėtų rengti kitą įstatymo projektą, turėti Teisės departamento išvadą ir pereiti visas pateikimo, svarstymo stadijas, taip pat šiuo klausimu išgirsti ekspertų ir visuomenės nuomonę.
„Džiaugiuosi, kad Aplinkos apsaugos komitetas išgirdo mano prašymą ir sutiko daryti šio įstatymo svarstyme pertrauką, nes įstatymo projekto apauginimas valdančiųjų pasiūlymais sunaikina patį įstatymo projekto tikslą“, – pabrėžia R. Baškienė.
