Liepos 12 d. Seimo Kovo 11-osios salėje kartu su Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininku V. Pranckiečiu turėjau galimybę pirmininkauti iškilmingam posėdžiui, skirtam Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos priesaikos priėmimo ceremonijai

Vil­niaus ar­ki­vys­ku­po met­ro­po­li­to Gin­ta­ro Gru­šo in­vo­ka­ci­ja
„Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Pre­zi­den­to Gi­ta­no Nau­sė­dos inau­gu­ra­ci­jos die­ną, at­si­liep­da­mi į šven­to­jo Pau­liaus ra­gi­ni­mą, mels­ki­mės už vi­sus žmo­nes ir vi­sus val­do­vus, kad ga­lė­tu­me ty­liai, ra­miai gy­ven­ti vi­so­ke­rio­pą mal­din­gą ir gerb­ti­ną gy­ve­ni­mą.
Prieš 29-erius me­tus Gi­ta­nas Nau­sė­da vi­sam gy­ve­ni­mui da­vė ki­tą prie­sai­ką. Jis sa­vo my­li­mai mo­te­riai pri­sie­kė vi­sa­da bū­ti iš­ti­ki­mas, vi­są gy­ve­ni­mą ją my­lė­ti ir gerb­ti. Tuo­met jis bai­gė prie­sai­ką žo­džiais: „Te­pa­de­da man Die­vas.“ Kaip iš­ti­ki­my­bė san­tuo­kos prie­sai­kai ly­dė­jo jo šei­mos gy­ve­ni­mo žings­nius, jo au­gi­mą, taip šian­dien duo­da­ma prie­sai­ka te­ly­di ir te­stip­ri­na nau­jo­jo Pre­zi­den­to ir jį iš­rin­ku­sios tau­tos san­ty­kį. Tau­ta, iš­reiš­ku­si sa­vo va­lią de­mo­kra­tiniuose rin­ki­muo­se, šian­dien iš­girs iš­rink­to­jo Pre­zi­den­to prie­sai­kos žo­džius. Jis pri­sieks bū­ti iš­ti­ki­mas, są­ži­nin­gas ir tei­sin­gas, pri­sieks gerb­ti sa­vo Tau­tą, ją sau­go­ti ir tar­nau­ti jos nau­dai. Šian­dien Pre­zi­den­tas sa­vo gy­ve­ni­mą pa­au­ko­ja jį iš­rin­ku­siai Tau­tai.
Ly­giai kaip šei­mos gy­ve­ni­me ne­už­ten­ka tik žmo­giš­kų pa­stan­gų, bet rei­kia ir Die­vo ar­tu­mo bei pa­lai­mos, taip ir va­do­vau­jant vals­ty­bei rei­kia Vieš­pa­ties pa­gal­bos. To­dėl šian­dien Die­vo pra­šo­me ap­do­va­no­ti nau­ją­jį Pre­zi­den­tą rei­ka­lin­go­mis ma­lo­nė­mis ir gau­sio­mis Šven­to­sios Dva­sios do­va­no­mis, kad jis įvyk­dy­tų sa­vo pa­rei­gą Lie­tu­vos žmo­nėms. Mel­džia­me gau­sių iš­min­ties, tvir­tu­mo, pa­ži­ni­mo, su­pra­ti­mo, ži­no­ji­mo, su­si­lai­ky­mo ir Die­vo bai­mės do­va­nų. Mel­džia­me do­va­nų, ku­rios pa­dė­tų vi­sus spren­di­mus pri­im­ti tie­sos dva­sios švie­so­je ir siek­ti vi­siems tei­sin­gu­mo. Die­vo tvir­tu­mo dva­sia te­ly­di vyk­dant vy­riau­sio­jo gin­kluo­tų­jų pa­jė­gų va­do pa­rei­gas, kad bū­tų už­tik­rin­ta tai­ka ir lais­vė vi­siems Lie­tu­vos gy­ven­to­jams.
Vieš­pats mo­ko: „My­lė­ki­te vie­nas ki­tą, kaip aš jus my­lė­jau.“ Šis Vieš­pa­ties mei­lės pa­vyz­dys te­ly­di ir te­stip­ri­na kiek­vie­ną Pre­zi­den­to tar­nys­tės žings­nį. Prieš me­tus Lie­tu­vos vys­ku­pai pa­au­ko­jo Lie­tu­vą ne­kal­ta­jai Ma­ri­jos, Lie­tu­vos glo­bė­jos, šir­džiai, to­dėl šian­dien pra­šo­me jos glo­bos nau­ja­jam Pre­zi­den­tui, kad per jo tar­nys­tę Lie­tu­vos vai­kai ir jau­ni­mas, su­tuok­ti­niai ir jų šei­mos, dir­ban­tys ir be­dar­biai, pen­si­nin­kai, li­go­niai ir svei­kie­ji jaus­tų rū­pes­tį bei glo­bą.
Te­lai­mi­na mus ir mū­sų ša­lį vi­sa­ga­lis Die­vas, ku­ris gy­ve­na ir vieš­pa­tau­ja per am­žius. Amen“

Res­pub­li­kos Pre­zi­den­tės Da­lia Gry­baus­kai­tė kal­bėjo: „ Ger­bia­mie­ji, ger­bia­mas iš­rink­ta­sis Pre­zi­den­te, už mi­nu­tės, la­bai ti­kiuo­si, vis­kas bus jau ki­taip. No­riu pa­si­džiaug­ti, kad mū­sų vals­ty­bė su­ge­ba de­mo­kra­tiškai, oriai, rink­ti sa­vo va­do­vus, kad juos ger­bia, žmo­nės su­de­da lū­kes­čius, pa­si­ti­kė­ji­mą ir kad tai vyks­ta tai­kin­gai ir džiaugs­min­gai.
Tai reiš­kia, kad nau­ją­jį Pre­zi­den­tą už­gu­la di­džiu­lė at­sa­ko­my­bės naš­ta, ir Kon­sti­tu­ci­ja bus vie­nin­te­lis kel­ro­dis, ir, aiš­ku, žmo­nių va­lia, bet vie­nin­te­lis kel­ro­dis, ku­ris tu­rės ro­dy­ti ke­lią bet ko­kio­je si­tu­a­ci­jo­je. Ir ta naš­ta yra ne tik dėl mū­sų vals­ty­bės sau­gu­mo ir žmo­nių ge­ro­vės, tai – taip pat ir dėl Kon­sti­tu­ci­jos ap­sau­gos nuo pa­si­kė­si­ni­mo į ją. Daug pa­rei­gų.
Ta­šė­je ve­žio­da­vau­si į už­sie­nį kai ku­riuos do­ku­men­tus, ku­rie sau­gu­mo si­tu­a­ci­jai pa­si­kei­tus tu­rė­jo bū­ti man po ran­ka. Tą tu­rės da­ry­ti ir nau­ja­sis, nes kiek­vie­ną mi­nu­tę, kur be­bū­tu­me – na­muo­se ar už­sie­ny­je, esa­me ir bū­si­me Pre­zi­den­tai, ku­rie at­sa­ko už vals­ty­bės ir mū­sų žmo­nių sau­gu­mą iš­ori­nės ag­re­si­jos at­ve­ju ar vi­di­nio nesu­si­pra­ti­mo ar su­dė­tin­gos pro­ble­mos at­ve­ju. Bet tai yra tos ri­zi­kos ir ta at­sa­ko­my­bės naš­ta, apie ku­rią ne­kal­ba­me ir ne­kal­bė­jo­me nie­ka­da. Ji tie­siog ly­dės Pre­zi­den­tą kiek­vie­ną mi­nu­tę, ly­dės jo šei­mą, nes šei­mai teks pri­si­im­ti tą pa­čią at­sa­ko­my­bę 24 va­lan­das ir 7 die­nas per sa­vai­tę. Iš­ei­gi­nių ne­bus, atos­to­gų ne­bus. Tai yra įpa­rei­go­ji­mas ir pa­rei­ga mū­sų žmo­nėms už mū­sų vals­ty­bę, už mū­sų at­ei­tį.
To­dėl ga­liu tik pa­lin­kė­ti kan­try­bės, stip­ry­bės ir žmo­nių pa­lai­ky­mo, nes žmo­nes rin­ko. Mes – Pre­zi­den­tai – at­skai­tin­gi tik mū­sų žmo­nėms ir Kon­sti­tu­ci­jai. To­dėl la­bai lin­kiu vi­siems pa­dė­ti, pa­dė­ti va­do­vau­ti ša­liai, nes tai ne vie­no žmo­gaus at­sa­ko­my­bė, tai vi­sų, vi­sų žmo­nių, ku­rie rin­ko šį Pre­zi­den­tą, to­dėl vi­sų žmo­nių bus pa­rei­ga pa­dė­ti ši­tam Pre­zi­den­tui dirb­ti.
Aš tik­rai la­bai džiau­giuo­si, kad ga­lė­jo­me taip iš­si­rink­ti, taip džiaug­tis, to­kia per­mai­na ir kad Lie­tu­va iš­ties įė­jo į lai­ko­tar­pį, ka­da ga­li­me sa­ky­ti, kad tai bran­džios de­mo­kra­tijos vals­ty­bė, ku­rio­je mū­sų Lie­tu­vos žmo­nės iš­reiš­kė sa­vo no­rus, sa­vo lū­kes­čius ir jų, tik jų dė­ka iš­si­ren­ka­mi vals­ty­bių va­do­vai.

Sei­mo Pir­mi­nin­ko Vik­to­ras Pranc­kie­tis dėkodamas Prezidentei Daliai Grybauskaitei, kalbėjo: „ Jū­sų Eks­ce­len­ci­ja Pre­zi­den­te Da­lia Gry­baus­kai­te, prieš de­šimt me­tų pri­sie­kė­te bū­ti vi­siems ly­gi ir tei­sin­ga. Jūs pri­si­ė­mė­te at­sa­ko­my­bę są­ži­nin­gai at­sto­vau­ti mū­sų ša­liai ir už­tik­rin­ti tei­sės vir­še­ny­bę. Sa­vo prie­sai­ką te­sė­jo­te tvir­tai. Jū­sų in­dė­lis į Lie­tu­vos po­li­ti­nę ir pi­lie­ti­nę rai­dą yra ne­abe­jo­ti­nas.
Jū­sų ka­den­ci­jų me­tu Lie­tu­vai te­ko ne­ma­žai iš­šū­kių. Jū­sų ly­de­rys­tė ir ryž­tas lė­mė tai, kad šian­dien mū­sų Tė­vy­nė yra sau­ges­nė, pla­čiai ži­no­ma ir gir­di­ma. Lie­tu­va tu­ri ryš­kius kon­tū­rus ir net sun­kme­čiu iš­li­ko vals­ty­be, ke­lian­čia sau drą­sius tiks­lus ir tu­rin­čia am­bi­ci­jų. Vi­du­je tai bu­vo fi­nan­sų kri­zės su­val­dy­mas, pri­si­jun­gi­mas prie eu­ro zo­nos, įsi­pa­rei­go­ji­mo ša­lies gy­ny­bai skir­ti 2 % ben­dro­jo vi­daus pro­duk­to įgy­ven­di­ni­mas. Už­sie­nio po­li­ti­ko­je – dar­bas Jung­ti­nių Tau­tų Sau­gu­mo Ta­ry­bo­je, Eu­ro­pos Są­jun­gos Ry­tų part­ne­rys­tę iš es­mės pa­kei­tęs Lie­tu­vos pir­mi­nin­ka­vi­mas Eu­ro­pos Są­jun­gos Ta­ry­bai, ly­de­rys­tė Bal­ti­jos vals­ty­bėms pa­lai­kant san­ty­kius su Jung­ti­nė­mis Ame­ri­kos Vals­ti­jo­mis ir mū­sų ša­lies na­rys­tė Eko­no­mi­nio ben­dra­dar­bia­vi­mo ir plėt­ros or­ga­ni­za­ci­jo­je.
Tai yra tik ke­li ak­cen­tai, ku­rie jau ta­po ker­ti­niai mo­der­niai Lie­tu­vai. Ša­lia jų bū­tų ga­li­ma iš­skir­ti ir tai, kad pir­mą kar­tą Lie­tu­vos po­li­ti­kė, ša­lies va­do­vė bu­vo įver­tin­ta po­li­ti­kos „Os­ka­ru“ – Ka­ro­lio Di­džio­jo ap­do­va­no­ji­mu. Tuo di­džia­vo­mės vi­si.
Šie ir dau­ge­lis ki­tų Lie­tu­vos lai­mė­ji­mų, ti­kiu, at­ras vie­tą Vals­ty­bės pa­ži­ni­mo cen­tre, o so­cia­li­nė ini­cia­ty­va „Už sau­gią Lie­tu­vą“ bus tę­sia­ma kaip jaut­rioms vi­suo­me­nės gru­pėms daug do­va­no­jan­tis pro­jek­tas.
Jū­sų va­do­va­vi­mo lai­ko­tar­piu mū­sų ša­lis ta­po la­biau pa­si­ti­kin­ti sa­vi­mi. Drą­si ir aiš­ki po­zi­ci­ja už­sie­nio po­li­ti­ko­je, nuo­sek­lus gy­ny­bos sis­te­mos for­ma­vi­mas, ener­ge­ti­nis sa­va­ran­kiš­ku­mas, sta­bi­li eko­no­mi­ka, pa­si­ti­kė­ji­mas tei­sė­sau­gos sis­te­ma Pre­zi­den­to ins­ti­tu­ci­jai ta­po stra­te­gi­niais pri­ori­te­tais. Šios gai­rės yra ke­lias, ku­riuo ženg­si­me į nau­ją­jį Lie­tu­vos eta­pą.
Ger­bia­mo­ji Pre­zi­den­te, sa­vo ir Sei­mo var­du dė­ko­ju jums už ver­ty­bi­nį sta­bi­lu­mą, už stip­ry­bę įgy­ven­di­nant skaid­raus tei­sin­gu­mo vi­zi­ją, už tvir­tą pa­trio­tiš­ku­mą.
Dė­ko­ju jums ir lin­kiu sėk­mės at­ei­ties veik­lo­je.

Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo pir­mi­nin­kas Dai­nius Ža­li­mas pri­ėmė Res­pub­li­kos Pre­zi­den­to Gi­ta­no Nau­sė­dos prie­sai­ką.
Aš, Gi­ta­nas Nau­sė­da, pri­sie­kiu Tau­tai bū­ti iš­ti­ki­mas Lie­tu­vos Res­pub­li­kai ir Kon­sti­tu­ci­jai, gerb­ti ir vyk­dy­ti įsta­ty­mus, sau­go­ti Lie­tu­vos že­mių vien­ti­su­mą; pri­sie­kiu są­ži­nin­gai ei­ti sa­vo pa­rei­gas ir bū­ti vi­siems ly­giai tei­sin­gas; pri­sie­kiu vi­so­mis iš­ga­lė­mis stip­rin­ti Lie­tu­vos ne­pri­klau­so­my­bę, tar­nau­ti Tė­vy­nei, de­mo­kra­tijai, Lie­tu­vos žmo­nių ge­ro­vei. Te­pa­de­da man Die­vas! „
Konstitucinio teismo pirmininkas po priesaikos kalbėjo : „Jū­sų Eks­ce­len­ci­ja Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Pre­zi­den­te Gi­ta­nai Nau­sė­da, Res­pub­li­kos Pre­zi­den­to prie­sai­ka nė­ra vien for­ma­lus ar sim­bo­li­nis ak­tas. Kiek­vie­nas jo žo­dis ky­la iš Kon­sti­tu­ci­jos, įpa­rei­go­ja jus va­do­vau­tis tik Tau­tos ir Lie­tu­vos vals­ty­bės in­te­re­sais, bū­ti iš­ti­ki­mam Lie­tu­vos Res­pub­li­kai ir Kon­sti­tu­ci­jai, są­ži­nin­gai ei­ti sa­vo pa­rei­gas ir bū­ti vi­siems ly­giai tei­sin­gam.
Res­pub­li­kos Pre­zi­den­to prie­sai­ko­je at­si­spin­di pa­grin­di­nės ver­ty­bės, ku­rias Tau­ta sie­ja su Res­pub­li­kos Pre­zi­den­tu. Ši prie­sai­ka ski­ria­si nuo ki­tų svar­biau­sių vals­ty­bės pa­rei­gū­nų prie­sai­kų, nes tik Res­pub­li­kos Pre­zi­den­tas pa­gal Kon­sti­tu­ci­ją pri­sie­kia ypa­tin­gam sub­jek­tui, ku­riam pri­klau­so su­ve­re­ni­te­tas, – Tau­tai. Res­pub­li­kos Pre­zi­den­to prie­sai­kos ak­tas yra kon­sti­tu­ciš­kai reikš­min­gas ir dėl to, kad vals­ty­bės va­do­vas, duo­da­mas prie­sai­ką Tau­tai, vie­šai ir iš­kil­min­gai įsi­pa­rei­go­ja veik­ti tik taip, kaip jį įpa­rei­go­ja ši prie­sai­ka, ir jo­kio­mis ap­lin­ky­bė­mis šios prie­sai­kos ne­su­lau­žy­ti.
Jū­sų Eks­ce­len­ci­ja Res­pub­li­kos Pre­zi­den­te, lin­kiu sėk­min­gai dar­buo­tis stip­ri­nant Lie­tu­vos vals­ty­bę kaip Kon­sti­tu­ci­jo­je įtvir­tin­tą ben­drą vi­sos vi­suo­me­nės gė­rį – vie­nin­gą, stip­rią, šiuo­lai­kiš­ką, žmo­gaus tei­ses ir tei­sės vir­še­ny­bę ger­bian­čią, va­ka­rie­tiš­kos ge­o­po­li­ti­nės orien­ta­ci­jos, ge­ro­vės Lie­tu­vą. Puo­se­lė­ki­te mū­sų ša­lies au­to­ri­te­tą tarp­tau­ti­nė­je ben­druo­me­nė­je, są­ži­nin­gai tar­nau­ki­te Tė­vy­nei, pliu­ra­lis­ti­nei de­mo­kra­tijai ir Lie­tu­vos žmo­nių ge­ro­vei. Iš­tver­mės ir sėk­mės jums ei­nant at­sa­kin­gas bei gar­bin­gas vals­ty­bės va­do­vo pa­rei­ga“ .
Po to sveikinimo žodį tarė Sei­mo Pir­mi­nin­kas Vik­to­ras Pranc­kie­tis. „ Jū­sų Eks­ce­len­ci­ja Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Pre­zi­den­te Gi­ta­nai Nau­sė­da, ta­po­te aš­tun­tuo­ju Pre­zi­den­tu, iš­rink­tu lais­vo­je ir de­mo­kra­tiškoje Lie­tu­vo­je. Svei­ki­na­me! Di­de­lis žmo­nių pa­lai­ky­mas reiš­kia jų vil­tis, kad ša­ly­je bus ug­do­ma ir puo­se­lė­ja­ma ge­ro­vė, su­ta­ri­mas ir pa­gar­ba.
Ti­kiu, kad jū­sų skvar­bus ana­li­ti­nis žvilgs­nis pa­dės įtvir­tin­ti pre­zi­den­ti­nio at­sto­va­vi­mo prin­ci­pus stra­te­gi­niais ša­lies klau­si­mais.
Kon­sti­tu­ci­nė pa­rei­ga spręs­ti pa­grin­di­nius už­sie­nio po­li­ti­kos klau­si­mus ir kar­tu su Vy­riau­sy­be vyk­dy­ti už­sie­nio po­li­ti­ką te­bū­na reikš­min­ga jū­sų dar­bo­tvarkėje. Šian­dien Lie­tu­va yra at­pa­žįs­ta­ma pa­sau­ly­je, mū­sų bal­sas tarp­tau­ti­nė­se or­ga­ni­za­ci­jo­se yra gir­di­mas, su­pran­ta­mas ir lau­kia­mas.
Nuo­šir­džiai ger­biu jū­sų spren­di­mą pir­mo­jo už­sie­nio vi­zi­to pa­si­rink­ti is­to­ri­nę ir stra­te­gi­nę kai­my­nę – Len­ki­jos Res­pub­li­ką. Iš­lai­ky­ti part­ne­rys­tės san­ty­kių kur­są su šia vals­ty­be yra svar­bu ne tik mums, Lie­tu­vai, bet ir vi­sam re­gio­nui. Esa­me šio ge­o­po­li­ti­nės pa­dė­ties da­li­mi.
Stip­ri mū­sų kraš­to ap­sau­ga ta­po vals­ty­bės pres­ti­žo ir aukš­to Lie­tu­vos žmo­nių są­mo­nin­gu­mo žen­klu. Ti­kiu, kad šian­dien, kai su­ta­ri­mas tarp par­ti­jų jau yra ras­tas, ne­ga­li­me nu­rim­ti dėl aukš­tes­nių na­cio­na­li­nio sau­gu­mo po­li­ti­kos tiks­lų – sie­ki­me dau­giau.
Ne­abe­jo­ju, kad lau­kia in­ten­sy­vus dar­bas, pa­rei­ka­lau­sian­tis daug jū­sų ir jū­sų ko­man­dos pa­stan­gų. Te­bū­nie Pre­zi­den­to rū­mai at­vi­ri, te­gul iš jų sklin­da de­mo­kra­tiškos vie­ny­bės nuo­tai­kos.
Ger­bia­ma­sis Pre­zi­den­te, lin­kiu jums siek­ti dar­nos ir ge­ro­vės ša­ly­je. Lin­kiu jums sėk­mės at­sto­vau­jant mū­sų ša­liai. Te­gul jū­sų veiks­mai ir spren­di­mai pa­de­da už­tik­rin­ti Lie­tu­vos žmo­nių pa­si­ti­kė­ji­mą ir ra­my­bę.
Ti­kiu, kad pra­si­de­da nau­jas vals­ty­bės eta­pas, ir lin­kiu stip­ry­bės!
Va­do­vau­jan­tis Lie­tu­vos Res­pub­li­kos vals­ty­bės ap­do­va­no­ji­mų įsta­ty­mu, ku­ria­me at­kur­ta 1930 me­tų Lie­tu­vos Res­pub­li­kos or­di­nų, me­da­lių ir ki­tų pa­si­žy­mė­ji­mo žen­klų įsta­ty­mo nuo­sta­ta, Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Pre­zi­den­to 2019 m. lie­pos 11 d. dek­re­tu Res­pub­li­kos Pre­zi­den­tui, pra­de­dan­čiam ei­ti vals­ty­bės va­do­vo pa­rei­gas, įtei­kia­mas aukš­čiau­sia­sis Lie­tu­vos vals­ty­bės ap­do­va­no­ji­mas – Vy­tau­to Di­džio­jo or­di­nas su auk­so gran­di­ne.

Skambėjo Mi­nist­ro Pir­mi­nin­ko Sau­liaus Skver­ne­lio svei­ki­ni­mo žo­dis. „Pir­miau­sia no­riu pa­svei­kin­ti Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Pre­zi­den­tą ir pa­lin­kė­ti jam vi­so­ke­rio­pos sėk­mės įgy­ven­di­nant vi­sai vals­ty­bei ir jos pi­lie­čiams svar­bius tiks­lus, ben­dru ir su­telk­tu mū­sų vi­sų dar­bu ku­riant ge­ro­vės vals­ty­bę. Ne vi­si ša­lies ir jos žmo­nių ge­ro­vei bū­ti­ni spren­di­mai bū­na leng­vi, to­dėl lin­kiu at­kak­lu­mo, stip­ry­bės ir iš­min­ties.
Pra­si­de­dan­čia­me nau­ja­me eta­pe ne­abe­jo­ti­nai bus la­bai svar­bus ar­ti­mų­jų ir šei­mos pa­lai­ky­mas, to­dėl leis­ki­te nuo­šir­džiai pa­lin­kė­ti kan­try­bės, su­pra­ti­mo ir be­są­ly­giš­ko pa­lai­ky­mo Pre­zi­den­to ar­ti­miau­siems žmo­nėms.
Taip pat šian­dien svei­ki­nu vi­sus Lie­tu­vos žmo­nes su nau­jo Lie­tu­vos po­li­ti­nės rai­dos eta­po pra­džia. Lin­kiu, kad šis eta­pas bū­tų ku­pi­nas dia­lo­go, at­vi­ru­mo, ben­dra­dar­bia­vi­mo, tik­ros de­mo­kra­tijos, ku­ri jun­gia ir vie­ni­ja, o ne ski­ria ir skal­do. Svei­ki­nu vi­sus ko­le­gas po­li­ti­kus ir vi­siems mums, čia esan­tiems, no­riu pa­lin­kė­ti ne­pa­mirš­ti, ko­dėl mes esa­me čia ir ko­kia yra mū­sų tik­ro­ji mi­si­ja. Tai ben­dri spren­di­mai mū­sų pi­lie­čių ir Tė­vy­nės la­bui, spren­di­mai, ku­riuos ren­giant vie­no­dai ak­ty­viai ir kon­struk­ty­viai da­ly­vau­ja vi­sos po­li­ti­nės jė­gos, ne­svar­bu, ar jos yra val­džio­je, ar ko­vo­ja dėl jos. Tik įsi­klau­sy­da­mi, su­si­telk­da­mi ir ben­drai dirb­da­mi ga­li­me pri­si­dė­ti prie vi­sų be iš­im­ties vi­suo­me­nės gru­pių gy­ve­ni­mo.
Pa­bai­go­je ke­li žo­džiai apie ver­ty­bes. Mes daž­nai apie jas kal­ba­me, dis­ku­tuo­ja­me, kuo vie­nos po­li­ti­nės jė­gos ver­ty­bės ski­ria­si nuo ki­tos. Lin­kiu, kad pa­grin­di­nė ver­ty­bė – są­ži­nin­gas ir nuo­šir­dus dar­bas vi­suo­me­nės ir Tė­vy­nės la­bui – bū­tų vi­sas val­džias: Sei­mą, Pre­zi­den­tą ir Vy­riau­sy­bę, jun­gian­tis var­dik­lis.
Šian­dien Lie­tu­va at­ver­čia nau­ją pus­la­pį. Vi­si tu­ri­me pa­gal­vo­ti, kas ja­me bus pa­ra­šy­ta. Tvir­tai ti­kiu, kad tai bus kon­kre­tūs dar­bai, ku­rių nau­dą il­gai jaus Lie­tu­vos žmo­nės.

Res­pub­li­kos Pre­zi­den­to Gi­ta­no Nau­sė­dos kal­ba
Bran­gūs Lie­tu­vos žmo­nės, Jū­sų Eks­ce­len­ci­jos Pre­zi­den­tai Da­lia Gry­baus­kai­te, Val­dai Adam­kau, Vy­tau­tai Land­sber­gi, po­ne Sei­mo Pir­mi­nin­ke Vik­to­rai Pranc­kie­ti, ger­bia­mi Sei­mo na­riai, ger­bia­mi sve­čiai! Šian­dien pri­im­da­mas Lie­tu­vos žmo­nių man su­teik­tus įga­lio­ji­mus pir­miau­sia no­rė­čiau pa­dė­ko­ti Lie­tu­vos va­do­vams, gar­bin­gai ir iš­min­tin­gai va­do­va­vu­siems vals­ty­bei su­dė­tin­gais jai pe­ri­odais.
Sem­da­mie­si jė­gų iš Tau­tos is­to­ri­jos ir di­džia­vy­rių, nuo Ka­ra­liaus Min­dau­go iki Ne­pri­klau­so­my­bės Ak­to sig­na­ta­rų, nuo pir­mų­jų Lie­tu­vos ka­riuo­me­nės sa­va­no­rių iki par­ti­za­nų, trem­ti­nių ir so­viet­me­čio di­si­den­tų, nuo pa­ma­tų su­kū­rė­me vals­ty­bę, ta­pu­sią Eu­ro­pos Są­jun­gos ša­lių šei­mos na­re ir pa­ti­ki­ma Šiau­rės At­lan­to al­jan­so part­ne­re. Su­kū­rė­me vals­ty­bę, ku­ri šian­dien gy­ve­na tur­būt sėk­min­giau­sią ir eko­no­miš­kai tur­tin­giau­sią laik­me­tį ša­lies is­to­ri­jo­je.
Ta­čiau ko­dėl ta­da dau­ge­lio mū­sų ne­ap­lei­džia jaus­mas, kad nuo­lat verž­da­mie­si pir­myn pa­mir­šo­me kaž­ką svar­baus; ko­dėl sta­tis­ti­ka ir žmo­nių sa­vi­jau­ta žen­gia sky­riumi; kaip, kal­bė­da­mi apie dvie­jų grei­čių Eu­ro­pą, ne­pa­ste­bė­jo­me, jog su­kū­rė­me dvie­jų grei­čių Lie­tu­vą?
Pre­zi­den­to prie­sai­kos žo­džiai, ku­riuos ką tik iš­ta­riau, – tai ne tik įsta­ty­muo­se nu­ma­ty­tas teks­tas. Tai ma­no as­me­ni­nis įsi­pa­rei­go­ji­mas Tau­tai ir Tė­vy­nei. Pri­sie­kiau sau­go­ti Lie­tu­vos že­mių vien­ti­su­mą, bet Lie­tu­va šian­dien yra kur kas dau­giau nei nuo­sta­bus že­mės lo­pi­nė­lis prie Bal­ti­jos. Lie­tu­va – tai pir­miau­sia jos žmo­nės čia, Vil­niu­je, ir ma­no gim­to­jo­je Klai­pė­do­je, Skuo­de ir Pi­ter­bo­re, Kau­ne ir Ber­ge­ne, Rie­ta­ve ir Ali­kan­tė­je. Nė­ra ir ne­ga­li bū­ti dvie­jų, tri­jų ar pen­kių Lie­tu­vų. Ji yra vie­na – mū­sų vi­sų. Nė­ra Lie­tu­vos lie­tu­vių ir už­sie­nio lie­tu­vių – vi­si mes esa­me vie­na tau­ta.
Lie­tu­vos vien­ti­su­mas ne­at­sie­ja­mas nuo mū­sų vi­suo­me­nės vie­ny­bės. Tik vie­nin­gi bū­si­me stip­rūs, tik kar­tu su­tel­kę jė­gas, veik­da­mi kryp­tin­gai ir ben­drai bū­si­me vals­ty­bė, ku­ri gy­ve­na ge­rai ir ku­rio­je gy­ven­ti ge­ra. Su­si­skal­dy­mas, pyk­tis, nuo­la­ti­nė prieš­prie­ša, kon­flik­tai – vi­sa tai at­ima bran­gų lai­ką, ku­rį ga­lė­tu­me ir pri­va­lė­tu­me skir­ti Lie­tu­vai kur­ti ir stip­rin­ti, bei pa­ker­ta pa­si­ti­kė­ji­mą vals­ty­be. Ne­ža­bo­tas kon­ku­ra­vi­mas skal­do mus į prie­šų sto­vyk­las ir ve­da į ak­li­gat­vį, ku­ria­me ne­įma­no­ma su­si­tar­ti nei dėl stra­te­gi­nių ša­lies tiks­lų, nei dėl prie­mo­nių jiems įgy­ven­din­ti.
Pre­zi­den­to, vie­nin­te­lio Tau­tos vi­suo­ti­nai rink­to vals­ty­bės va­do­vo, pa­rei­ga – kur­ti dar­bin­gą ter­pę ra­cio­na­liam vi­sų po­li­ti­nių jė­gų ben­dra­dar­bia­vi­mui, su­ba­lan­suo­ti jų veik­lą vals­ty­bei rei­ka­lin­ga ir efek­ty­via lin­kme. Mes, Lie­tu­va, ne kar­tą pa­ro­dė­me, kad ge­ba­me pa­mirš­ti vi­sus prieš­ta­ra­vi­mus ir su­si­vie­ny­ti svar­biau­siais is­to­ri­jos mo­men­tais. Taip bu­vo Są­jū­džio lai­kais, 1991 me­tų sau­sį, taip bu­vo 2003 me­tais, kai bal­sa­vo­me dėl na­rys­tės Eu­ro­pos Są­jun­go­je, taip bu­vo, kai pri­sie­kė­me ir pa­sie­kė­me na­cio­na­li­nį su­si­ta­ri­mą dėl Lie­tu­vos gy­ny­bos po­li­ti­kos. Šian­dien mes pri­va­lo­me dar kar­tą su­si­vie­ny­ti, nes spren­di­mai, ku­riuos pri­im­si­me da­bar, lems vals­ty­bės at­ei­tį ar­ti­miau­sius 30 me­tų.
Na­cio­na­li­niai su­si­ta­ri­mai dėl švie­ti­mo, so­cia­li­nės at­skir­ties ma­ži­ni­mo, re­gio­nų po­li­ti­kos, vals­ty­bės pri­ori­te­to tiek fi­nan­sa­vi­mo, tiek po­žiū­rio pras­me su­tei­ki­mas kul­tū­rai yra tos sri­tys, dėl ku­rių im­siuo­si as­me­ni­nės ini­cia­ty­vos ir telk­siu vi­sas po­li­ti­nes jė­gas, ne­vy­riau­sy­bi­nes or­ga­ni­za­ci­jas, pi­lie­čių ju­dė­ji­mus, są­ži­nin­gus ir pro­fe­sio­na­lius bei at­sa­kin­gus žmo­nes ben­dram tiks­lui.
Pri­sie­kiau bū­ti ly­giai tei­sin­gas vi­siems. Tai reiš­kia, kad bū­siu ak­ty­viai vei­kian­tis Pre­zi­den­tas ir at­sa­kin­gai iš­nau­do­siu vi­sas Kon­sti­tu­ci­jos man su­tei­kia­mas ga­lias ir Tau­tos pa­lai­ky­mą. Žmo­nių vil­tys, iš­sa­ky­tos per Pre­zi­den­to rin­ki­mus, pa­ro­dė, kad Pre­zi­den­to ins­ti­tu­ci­ja pel­no di­džiau­sią pi­lie­čių pa­si­ti­kė­ji­mą. Pre­zi­den­tas – tai žmo­nių at­sto­vas, tu­rin­tis tie­sio­gi­nį Tau­tos man­da­tą, to­dėl sa­vo pa­rei­gą su­pran­tu kaip įsi­pa­rei­go­ji­mą ir įpa­rei­go­ji­mą ryž­tin­gai gin­ti ir at­sto­vau­ti vi­sų pi­lie­čių in­te­re­sams. Tei­sin­gu­mo jaus­mo trū­ku­mas gre­ta eko­no­mi­nių pa­ska­tų yra vie­na iš svar­biau­sių prie­žas­čių, dėl ku­rių Lie­tu­vos žmo­nės vis dar ryž­ta­si pa­lik­ti sa­vo ša­lį. Pre­zi­den­tas pri­va­lo už­tik­rin­ti, kad įsta­ty­mų vir­še­ny­bė ga­lio­tų kiek­vie­nam, kad tei­sė­sau­gos sis­te­ma bū­tų ap­sau­go­ta nuo po­li­ti­kų įta­kos, kad tei­sin­gu­mą vyk­dy­tų pro­fe­sio­na­lūs ir ne­pri­ekaiš­tin­gos re­pu­ta­ci­jos žmo­nės, kad iš kiek­vie­no vals­ty­bės pa­rei­gū­no bū­tų rei­ka­lau­ja­ma as­me­ni­nės at­sa­ko­my­bės. Ma­nau, kad tai pa­siek­ti ga­li­ma prin­ci­pin­gu­mu ir at­vi­ru­mu, to­dėl stip­rin­siu ir plė­siu pi­lie­ti­nės vi­suo­me­nės ga­li­my­bes tie­sio­giai da­ly­vau­ti spren­džiant svar­biau­sius Lie­tu­vos vals­ty­bės gy­ve­ni­mo klau­si­mus.
Šian­dien pri­sie­kiau tar­nau­ti Tė­vy­nei, de­mo­kra­tijai, Lie­tu­vos žmo­nių ge­ro­vei. Ge­ro­vė nė­ra vien iliu­zi­ja ar tie­siog gra­žus žo­dis. Tai kiek­vie­no iš mū­sų tei­sė, o vi­siems kar­tu, tai yra vals­ty­bei, ir pa­rei­ga. Tu­ri­me su­pras­ti – ge­ro­vės vals­ty­bės ne­bus, jei kiek­vie­nas rū­pin­si­mės tik sa­vi­mi, jei di­dės so­cia­li­nė at­skir­tis, o žmo­nės jau­sis sve­ti­mi sa­vo ša­ly­je.
To­dėl iš­kel­da­mi ge­ro­vės vals­ty­bės idė­ją iš­sky­rė­me pen­kis es­mi­nius ša­lies ro­dik­lius.
Pir­ma­sis – pa­ja­mų ne­ly­gy­bės ma­ži­ni­mas. Šian­dien pa­ja­mų ato­trū­kis tarp 20 % la­biau­siai pa­si­tu­rin­čiai gy­ve­nan­čių žmo­nių ir 20 % la­biau­siai sto­ko­jan­čių su­da­ro dau­giau nei sep­ty­nis kar­tus. Eu­ro­pos Są­jun­go­je šis ro­dik­lis yra pen­ki kar­tai, to­dėl per ar­ti­miau­sius pen­ke­rius me­tus pri­va­lo­me link jo ar­tė­ti.
Ant­ra­sis ro­dik­lis – biu­dže­to mo­kes­ti­nių pa­ja­mų di­di­ni­mas nuo šian­die­ni­nių 30 % iki 35 % ben­dro­jo vi­daus pro­duk­to. Tai nei daug, nei ma­žai – per 2 mlrd. eu­rų pa­pil­do­mų lė­šų, ku­rias ga­lė­tu­me skir­ti svei­ka­tos ap­sau­gai, so­cia­li­nei rū­py­bai, kul­tū­rai, vie­šo­sioms pa­slau­goms ir at­ly­gi­ni­mams.
Tre­čia­sis – re­gio­ni­nės at­skir­ties ma­ži­ni­mas.
Ket­vir­ta­sis – efek­ty­vus Eu­ro­pos Są­jun­gos lė­šų pa­nau­do­ji­mas.
Penk­ta­sis ir, žvel­giant į at­ei­tį, ma­nau, pats svar­biau­sias ro­dik­lis yra švie­ti­mo ko­ky­bės pa­žan­ga. Mes pri­va­lo­me baig­ti nie­kaip ne­si­bai­gian­čias švie­ti­mo re­for­mas, pa­siek­ti na­cio­na­li­nį su­si­ta­ri­mą dėl švie­ti­mo po­ky­čių, ku­ris ne­bus per­žiū­ri­mas kei­čian­tis val­džiai, ir in­ves­tuo­ti lė­šas ir lai­ką į sa­vo vai­kų iš­si­la­vi­ni­mą, nes tai – pa­ti pra­smin­giau­sia in­ves­ti­ci­ja.
Bū­tent šie ge­ro­vės vals­ty­bės ro­dik­liai man bus Vy­riau­sy­bės ir vi­sų po­li­ti­nių jė­gų ben­dro dar­bo ver­ti­ni­mo kri­te­ri­jai.
Skir­da­mas mi­nist­rus, pa­si­ra­šy­da­mas įsta­ty­mus, kri­ti­kuo­da­mas ir gir­da­mas jų veik­lą, ver­tin­siu pa­gal tai, kiek ins­ti­tu­ci­jos ir pa­rei­gū­nai tar­nau­ja Lie­tu­vos žmo­nių ge­ro­vei.
Šian­dien pri­sie­kiau vi­so­mis iš­ga­lė­mis stip­rin­ti Lie­tu­vos ne­pri­klau­so­my­bę. Tu­ri­me vi­sa­da at­si­min­ti – lais­vės ir ne­pri­klau­so­my­bės nie­kas ne­do­va­no­ja, ją rei­kia iš­si­ko­vo­ti ir nuo­lat gin­ti.
Lie­tu­va nie­ka­da ne­bu­vo dau­giau­sia ka­rių ar gin­klų tu­rin­čia vals­ty­be. Vi­sos di­džiau­sios mū­sų tau­tos per­ga­lės iš­ko­vo­tos dėl žmo­nių ryž­to, pa­si­au­ko­ji­mo ir iš­min­tin­gos po­li­ti­kos, lei­du­sios telk­ti są­jun­gi­nin­kus. To­dėl vyk­dy­da­ma už­sie­nio po­li­ti­ką Lie­tu­vos Res­pub­li­ka bus pa­ti­ki­ma part­ne­rė, ku­ri tu­ri ver­ty­bi­nį stu­bu­rą, pa­rem­tą vi­suo­ti­nai pri­im­to­mis tarp­tau­ti­nė­mis tei­sės nor­mo­mis.
Mū­sų stra­te­gi­nis kur­sas pri­va­lo iš­lik­ti tvir­tas ir nuo­sek­lus: dar gi­les­nė eu­ro­at­lan­ti­nė in­teg­ra­ci­ja ir glau­dūs san­ty­kiai tiek su Eu­ro­pos Są­jun­ga, tiek su Jung­ti­nė­mis Ame­ri­kos Vals­ti­jo­mis. Tu­ri­me plė­to­ti ir vys­ty­ti dvi­ša­lius san­ty­kius su kai­my­ni­nė­mis vals­ty­bė­mis Len­ki­ja, Lat­vi­ja, Es­ti­ja, kar­tu siek­ti ener­ge­ti­nės ne­pri­klau­so­my­bės ir gin­ti sa­vo in­te­re­sus Eu­ro­pos Są­jun­go­je ir NATO. Pri­va­lo­me stip­rin­ti sau­gu­mą iš­lai­ky­da­mi kraš­to ap­sau­gos sis­te­mos fi­nan­sa­vi­mo įsi­pa­rei­go­ji­mus, in­ves­tuo­da­mi į gy­ny­bi­nius pa­jė­gu­mus, di­din­da­mi re­gu­lia­rios ka­riuo­me­nės pa­jė­gas ir plės­da­mi ak­ty­vų re­zer­vą ir pi­lie­čių, pa­si­ruo­šu­sių gin­ti vals­ty­bę, skai­čių.
Bran­gūs Lie­tu­vos žmo­nės, prie­sai­ka, ku­rią šian­dien da­viau Tau­tai ir vals­ty­bei, yra už­ra­šy­ta Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Pre­zi­den­to įsta­ty­me, ta­čiau ją iš­tar­ti ga­lė­tu­me kiek­vie­nas iš mū­sų. Bū­ti iš­ti­ki­mam Lie­tu­vai, sau­go­ti ją, stip­rin­ti ne­pri­klau­so­my­bę, tar­nau­ti Tė­vy­nei, de­mo­kra­tijai, Lie­tu­vos žmo­nių ge­ro­vei, są­ži­nin­gai ei­ti sa­vo pa­rei­gas – tai juk kiek­vie­no Lie­tu­vos sū­naus ir duk­ros prie­sai­ka sa­vo ša­liai. Vyk­dy­ki­me ją kar­tu var­dan tos Lie­tu­vos ir te­pa­de­da mums Die­vas.
Šventinę dieną tęsė kariuomenės paradas Nepriklausomybės aikštėje, Šventos mišios Katedroje, Vėliavų paradas ir kiti iškilmingi renginiai.