Derlinga Lietuvos žemė naudojama ne derliui auginti, o virsta saulės elektrinėmis, tuo stebisi gyventojai ir prašė užduoti šį klausimą Vyriausybės valandos metu. Tad praėjusį ketvirtadienį paklausiau Žemės ūkio ministro apie didelį derlingumo balą turinčiuose Pakruojo rajono laukuose (kuriuos matau ir aš važiuodama į Vilnių), sparčiai augančią būsimą saulės elektrinę. Tikrai nesu prieš žaliąją energetiką, bet stebina, kad užimami labai dideli hektarų plotai ne smėlynuose, o vienose iš derlingiausių Lietuvos žemių.
Ministras K. Starkevičius ramino, kad tai tik 0,01 proc. – 4 tūkst. hektarų žemės nuo visos mūsų šiandien turimos ir deklaruojamos apie 3 mln. hektarų žemės, kad toje vietoje yra įrengta elektros infrastruktūra, jog būtų nepatogu, brangu kitur įrengti infrastruktūrą, kad sprendžia žemės savininkas, o mes gerbiame jo teises, kad tokie parkai sukurs jam didesnę pridėtinę vertę.
Liko neaišku ar yra kokie apribojimai dėl derlingos žemės, mūsų brangiausio turto panaudojimo, kokia ji liks ateities kartoms ir kokias turime alternatyvas rengti saulės elektrines kitur.
Dėkoju gyventojams už iniciatyvas, rytoj vėl Vyriausybės valanda Seime, užduosime kitą Jūsų klausimą.
