Dalios Teišerskytės eilėraščių knygos „Paskutinių lapų išleistuvės“ pristatymas Joniškio raudonojoje sinagogoje. Ačiū, gerbiamam Joniškio merui Vitalijui Gailiui, pakvietusiam šaunią poetę, kolegę Dalią Teišerskytę, ačiū, kad galėjome visi kartu pajausti šviesą, džiaugsmą, susimąstymą ir išgyvenimus, sklindančius iš žodžių, posmų ir prisiminimų, iš mielų žmonių aplinkos. Klausaisi Dalios Teišerskytės kalbėjimo, eilių skaitymo ir supranti, kad poezija užgimsta, apsigyvena ir išsiveržia iš ypatingo sielos kalbėjimo, iš ryškiau jaučiamo gyvenimo spalvų, iš drąsos sakyti tai, ką nori sakyti, iš mokėjimo džiaugtis paprastumu, iš išskirtinės meilės žmonėms ir gyvenimui… Tai duota nedaugeliui. Ačiū mieloji Dalia, kad leidžiate mėgautis Jūsų kūryba ir Jūsų asmenybės tvirtumu.
„..Man gaila tų, kurie varnais skrajoja
Ir ieško dvėsenos tėvynės laikuose,
Ir tų, kurie kaip Jobo šunys loja,
Ir tų, kurie paklydę dausose –
Dar minta mitais, kad dangus besvoris,
Kad žemė niekada neprasivers,
Kad patys jie, akis užmerkę oriai,
Save lyg lelijas kažkur pamerks…
Aš nepykstu. Jie man neegzistuoja,
Visiems atleidus tyliai kikenu,
Ir karūna lyg skrybėlaite moju,
Tiems, už kuriuos dar melstis ketinu…“
