Poezijos ir dailės galia – stipri, pakylėjanti ir sunaikinanti visas negandas, taip jaučiausi klausydama talentingųjų menininkų – 22-ojo tarptautinio dailės festivalio „Šiaulių Monmartro Respublika“ dalyvių, kurie užsuko ir į Kuršėnų kultūros centrą. Giedrės Riškutės tapybos paroda: „Šilta spalva ir juoda linija“ – spalvų, atspalvių ir tonų žaismu džiugino ir suteikė ypatingos šviesos ir energijos, o nuostabių aktorių Andriaus Bialobžeskio ir Dalios Michelevičiūtės skaitomi įvairių poetų posmai nukėlė į plačią šviesos, lengvo vėjo, balto, tiesaus kelio ir džiaugsmo tėkmę, kartu kviesdami susimąstyti apie aukojimą ir pasiaukojimą, meilę, gyvenimą ir ilgos tylos angelą.
Ačiū Tauragės liaudies teatro režisierei Genovaitei Urmonaitei už padeklamuotą mūsų mielosios poetės Dalios Teišerskytės eilėraštį: „ …Nei tu manęs neguoski, nei aš tavęs neguosiu.Išeisim, kaip atėjom, neprašomi, ramiai.Kitiems šlamės klevai, eilėraščiai ir uosiai.Bet…, dar veidrodžiai rasoja, pulsuoja smilkiniai.“
Dėkoju organizatoriams, sumaniusiems, kad šis nuostabus festivalis „Šiaulių Monmartro respublika“ šiemet išsklaidęs sparnus, savo koncertais, parodomis, poezijos šviesa, pradžiugintų ir Joniškio, Žagarės, Kuršėnų, Pakruojo meno gerbėjus. Dar tebeskamba mintyse Andriaus Bialobžeskio jausmingai perteiktas Marcelijaus Martinaičio eilėraštis „Aukojimas“ jau virtęs daina ir žinomas daugeliui:
Už tuos,
Kuriems džiugiąją valandą išmušė varpas aštuntą,
Ir už tuos, kuriems mirtiną valandą išmušė varpas,
Kurie neatsimena nieko ir jau nepabunda:
Jų pavardė – tai diena, naktis – tai jų vardas –
Už tuos, kur dainavo liūdnai, tarsi šviestų spingsulė,
Už rankenoj užmirštą šilumą – užmarštį be pabaigos,
Už tuos, kas ramybę ateinantiems siūlė,
Už didelį Dėkui, už amžiną jų Visados –
Už tuos – be kalbos ir be balso, kaip varpinės senos be varpo –
Jų šilumą žvėrys išlaižė iš dirvoj pėdos paliktos –
Už tuos, kur pamiršo, kur guldė po amžių pavarte
Ir negyviems neteisybę užrašė kreida ant kaktos –
Už tuos – iš tamsos, iš nakties ir iš molžemio kvapo,
– – – Už Visados ir už Niekad, už plūgais apartus metus –
Už juos tu ant pirmojo žalio pavasario lapo
Pasirašyk tris kartus.
