Seimas pritarė Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 39 straipsnio pataisai, kuria siūloma didinti rinkiminį užstatą kandidatams į savivaldybių tarybas, kai jų pareigos nesuderinamos su tarybos nario pareigomis. Prieš eilę metų man pavyko įtikinti Seimo narius, kad toks rinkiminis užstatas atsirastų, nes masiniu reiškiniu tapo rinkėjų apgaudinėjimas, kai į savivaldybių tarybų rinkimų sąrašus partijos surašydavo asmenis, kurių pareigos nesuderinamos su tarybos nario pareigomis (seniūnus, savivaldybių įstaigų vadovus, Seimo narius). Po rinkimų tarybos nario mandato pastarieji atsisakydavo ir tarybos nariais likdavo dirbti mažesnį rinkėjų pasitikėjimą turintys žmonės. Po 2007 metų savivaldybių rinkimų mandatų atsisakė 25 proc., 2011 – 23 proc. Anksčiau pavyko nustatyti, kad užstato dydis būtų 2 vidutiniai darbo užmokesčiai (VMDU) ir jis būdavo negrąžinamas, jei asmuo atsisakydavo tarybos nario mandato – likdavo valstybės biudžete. Pagal Vyriausiosios rinkimų apygardos duomenis, asmenų, kurių pareigos nesuderinamos su tarybos nario pareigomis skaičius sumažėjo, bet didžiosios partijos, turinčios daugiau finansinių išteklių, ir toliau naudojosi rinkėjų apgaudinėjimo praktika. 2015 metų savivaldos rinkimuose dalyvavo 17 Seimo narių, savo žinomumu bandydami pritraukti rinkėjų dėmesį savo partijos sąrašui. 2015 m. teikiau naują šio įstatymo redakciją, kad partijos ar rinkimų komiteto keliamame kandidatų sąraše kandidatams, einantiems pareigas, nesuderinamas su savivaldybės tarybos nario pareigomis, rinkimų užstatas už kiekvieną tokį kandidatą būtų 10 VMDU, vėliau buvo sutarta, kad augant vidutiniam darbo užmokesčiui 5 VMDU gali pristabdyti rinkėjų apgaudinėjimą. Džiaugiuosi, kad Valstybės valdymo komitetas, jo pirmininkė Guoda Burokienė pasiūlė atstatyti pirminį mano siūlymą – 10 VMDU. Džiaugiuosi, kad Valstiečių ir žaliųjų sąjunga, dirbdama Seime ir priimdama konkrečius įstatymus siekia skaidrumo. Atkreiptinas dėmesys, kad Liberalų sąjūdžio, Lenkų rinkimų akcijos, Socialdemokratų ir Tėvynes sąjungos-Lietuvos konservatorių frakcijos tokiam įstatymui nepritarė.
Po įstatymo priėmimo sakiau: „Melas neturi vyrauti mūsų politikoje, o jeigu jau meluojame, tai susimokėkime brangiai. Kiekvienas tada pagalvos, ar rašyti į sąrašą seniūnus ar kitus asmenis, kurie tikrai nesiruošia dalyvauti tarybos darbe. Tai yra atsakomybės, kartu ir skaidresnės bei moralesnės politikos klausimas.“