Kaip numatyta Konstitucijoje ir Seimo statute – rugsėjo 10 d. prasideda Seimo Rudens sesija.
Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis perskaitė Respublikos Prezidentės D. Grybauskaitės sveikinimą Seimo rudens sesijos pradžios proga.
„Gerbiami Seimo nariai, politiniame kalendoriuje prasideda naujas ciklas, kuriam neišvengiamą įtaką darys būsimi rinkimai. Kaip visada tai politinės atsakomybės išbandymo egzaminas prieš visą Lietuvą. Jį išlaikys tie, kurie gebės konkuruoti realiais darbais, svarbiomis idėjomis ir nešvaistys brangaus laiko rietenoms. Sveikinu visus, pasiruošusius dirbti būtent taip – maksimaliai, atsakingai. Vienas didžiausių laukiančių iššūkių – sklandžiai pasirengti referendumui dėl dvigubos pilietybės. Neieškokime dirbtinių palengvinimų ar išimčių, kad jos vėliau nevirstų referendumo teisėtumo problema, o telkimės šviečiamajai kampanijai ir diskusijoms, kviesdami visų pirma pačius žmones dalyvauti priimant sprendimą, reikšmingą visai tautai.
Seimo valios laukia ir sveikatos reformai būtini įstatymai. Kviečiu eiti konstituciniu keliu, pataisant priimtus įstatymus taip, kad jie daugiau nekeltų teisėtumo klausimų ir nežlugdytų pačios reformos. Vienas aktualiausių rūpesčių žmonėms – augančios kainos. Visi sprendimai, kaip gerinti konkurencinę aplinką, galinčią realiai mažinti kainas, Vyriausybės ir Seimo rankose.
Tik atsakinga politika kuria pasitikėjimą valstybe. Būtent atsakinga politika prisiimti ir įvykdyti įsipareigojimai atvėrė mūsų šaliai svarbiausių tarptautinių organizacijų duris, o praėjusios Seimo sesijos metu Lietuva pagaliau tapo ir visateise Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos nare. Metų pradžioje įžengę į naują Lietuvos atkurto valstybingumo šimtmetį, sulaukėme daug garbingų svečių, o dabar ruošiamės pasitikti Popiežių Pranciškų, Jungtinės Karalystės karališkosios šeimos atstovą, Vengrijos prezidentą, Vokietijos kanclerę. Dauguma svečių negailėjo gražių ir, svarbiausia, nuoširdžių žodžių mūsų valstybei ir žmonėms, tiek daug pasiekusiems per tokį istoriškai trumpą laisvės laiką. Todėl išlikime verti tų šviesių idealų, kuriais tikėjo ir dėl kurių kovojo signatarai, laisvės kovotojai, politiniai kaliniai ir tremtiniai.
Linkiu, kad parlamentas būtų tikra Tautos atstovybė, bekompromisės ištikimybės, demokratijos idėjoms pavyzdys. Kuo atviriau ir drąsiau žvelkime į ateitį, matykime savo šalį globalaus pasaulio kontekste. Užsitęsęs žvalgymasis į vakarykštę dieną nekuria ateities, tik didina suirutę ir kelia politinę įtampą. Destruktyvus tarpusavio santykių aiškinimasis bei nesutarimai stabdo šalies vystymąsi ir nukreipia dėmesį nuo konkrečių problemų. Esu pasirengusi bendradarbiauti su kiekvienu dirbančiu Lietuvos ir jos žmonių labui. Jums visiems linkiu darbingos, turiningos ir konstruktyvios rudens sesijos.“
Sesijos pradžioje pateikiama Sesijos darbų programa, ją pristatė du pranešėjai:
Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, pateikdamas Sesijos darbų programą atkreipė dėmesį, kad tęsime pavasario sesiją pradėtus darbus. Kaip ir praėjusią sesiją, bus rengiamos diskusijos strateginėmis temomis. Šiuo metu jau yra numatytos dvi temos: tai yra Europos Sąjungos ateitis ir Lietuvos pozicija; kita numatyta tema yra socialinės atskirties mažinimas.
Taip pat, kaip ir praėjusią sesiją, daug dėmesio skirsime parlamentinei kontrolei. Kiekvieną savaitę Seimui bus pristatomi Lietuvos Respublikos Vyriausybės narių informaciniai pranešimai apie priimtų teisės aktų įgyvendinimą.
Vienas iš svarbiausių sesijos darbų – Lietuvos Respublikos 2019 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas.
Rudens sesijos metu teisės, valstybės valdymo, viešojo administravimo srityse itin reikšmingi įstatymų projektai, susiję su Lietuvos Respublikos Konstitucijos pataisomis. Konstitucijos 106 straipsnio pakeitimo ir Konstitucijos 107 straipsnio pakeitimo įstatymų projektų pagrindinis tikslas ir uždavinys yra suteikti asmenims konstitucinę teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą, t. y. individualaus skundo institutą.
Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo pakeitimais siekiama nustatyti pareigą valstybės informacinių sistemų registrų valdytojams naudoti saugų valstybinių duomenų perdavimo tinklą. Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo pakeitimo tikslas – tobulinti valstybės nekilnojamojo turto naudojimo teisinį reguliavimą.
Socialinės atskirties mažinimo, socialinio pažeidžiamumo problemų sprendimo srityje aktualūs Išmokų vaikams įstatymo pakeitimai. Jais siūloma didinti mokamos išmokos vaikams dydį. Sieksime suvienodinti socialinio draudimo garantijas asmenims, slaugantiems namuose neįgalų asmenį. Tikslinsime socialinių įmonių teisinį reguliavimą, tobulinsime paramos būstui įsigyti ir išsinuomoti reguliavimą. Seimo nutarimo „Dėl demografijos, migracijos ir integracijos politikos 2018–2030 metais strategijos patvirtinimo“ projektu siūloma numatyti sprendimus šeimų, vyresnio amžiaus asmenų gyvenimo ir darbo sąlygų Lietuvoje gerinimą.
Svarbus Karo padėties įstatymas, bus teikiama Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo nauja redakcija. Svarstysime įstatymų projektus Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto atlikto parlamentinio tyrimo dėl asmenų, verslo subjektų ir kitų interesų grupių galimo neteisėto poveikio valstybės institucijoms priimant sprendimus ir galimos neteisėtos įtakos politiniams procesams išvadoje pateiktiems pasiūlymams įgyvendinti.
Sveikatos sistemos tobulinimo srityje svarbios Sveikatos priežiūros įstaigų, Psichikos sveikatos priežiūros, Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo pakeitimai.
Ekonomikos ir verslo skatinimo srityje šią sesiją aktualus Juridinių asmenų nemokumo įstatymo projektas. Juo siekiama sudaryti sąlygas taikyti veiksmingą juridinių asmenų nemokumo, t. y. restruktūrizavimo ir bankroto, procesą, užtikrinant kreditorių ir juridinių asmenų interesų pusiausvyrą. Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymo pakeitimais siekiama apibrėžti startuolio sąvoką, nustatyti startuolių vertinimo tvarką, taip pat numatyti startuoliams galimas mokestines lengvatas bei kitas skatinimo priemones.
Energetikos įstatymo pakeitimais bus siekiama pašalinti esantį teisinį neapibrėžtumą dėl reguliuojamosios veiklos. Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymo pakeitimais siekiama sudaryti galimybę laisvųjų ekonominių zonų įmonėms nuomojamą žemę išsipirkti investicinio projekto vykdymui, pagreitinti teritorijų planavimo procedūras. Investicijų įstatymo pakeitimo įstatymo projektu numatoma mažinti projektams tenkančią administracinę naštą, būtinų procesų skaičių ir trukmę, sudaryti palankias sąlygas pradėti plėtoti veiklą.
Kultūros srityje svarbūs Autorinių teisių ir gretutinių teisių įstatymo pakeitimai, kurių tikslas yra nustatyti naujas teisių gynimo priemones interneto aplinkoje. Aplinkos apsaugos srityje aktuali žemės gelmių įstatymo nauja redakcija, kuria siekiama sukurti efektyvesnę žemės gelmių išteklių valdymo sistemą. Tobulinsime vandens ir vandens telkinių vartojimo ir apsaugos teisinį reglamentavimą, siekiant užtikrinti gerą paviršinių ir požeminių vandens telkinių būklę, apsaugoti aplinką nuo išleidžiamų nuotekų žalingo poveikio.
Seimo rudens sesijoje taip pat svarbu priimti įstatymų projektus, susijusius su Europos Sąjungos teisės aktų nuostatų perkėlimu.
Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis akcentavo, kad Vyriausybė teikia teisės aktus didesniam partijų ir politinių kampanijų finansavimo skaidrumui užtikrinti, bus siūloma keisti Lobizmo veiklos įstatymą. Atkeliauja nemažai sprendimų, kurių Lietuvos žmonės laukia jau seniai. Tai yra Atliekų tvarkymo įstatymo ir Notariato įstatymo pataisos, kurios turėtų sumažinti šių paslaugų kainą ir nustatyti aiškesnę tvarką.
Šiandien tapo populiaru kalbėti apie būtinybę dirbti kartu, sėsti prie bendro stalo ir baigti tarpusavio konfrontaciją. Aš apie tai kalbėjau nuo pirmos dienos po pastarųjų Seimo rinkimų. Rinkimus laimėjusi Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga nuo pirmos dienos siūlė platų politinių jėgų susitarimą ir bendrą darbą Tėvynės labui. Deja, ne visuomet buvome išgirsti ir dažnai vietoj pagalbos, kai buvo priimami visiems Lietuvos žmonėms svarbūs sprendimai, sulaukdavome atviro ar paslėpto tokių sprendimų sabotavimo. Raginu visus susitelkti Seimo rudens sesijos darbams. Nors laukia sudėtingas etapas, tačiau padarysiu viską, kad Lietuvos žmonių laukiami sprendimai būtų priimami kuo greičiau, kad laikas būtų išnaudojamas efektyviai, nes pusmetį tuščiai ginčytis, kuris politikas ar politinė jėga labiau patiks rinkėjams, tiesiog yra per didelė prabanga šaliai.
Šiandien pagrindinės Lietuvos parlamentinės politinės partijos žengė tą pirmą žingsnį platesnio sutarimo link ir pasirašė susitarimą dėl Lietuvos gynybos politikos iki 2030 metų.
Rudens sesijoje pagrindinis klausimas yra šalies biudžetas. Nuo jo labai priklauso, kaip mes visi gyvensime kitais metais. 2018 metais mums pavyko pirmą kartą istorijoje gyventi pagal savo pajamas, priėmus nedeficitinį biudžetą. Tuo pat metu mes pirmą kartą vykdome savo įsipareigojimą NATO, skirdami 2 % bendrojo vidaus produkto gynybai.
Šalies ekonomika auga. Algos ir pensijos didėjo daugiau negu 12 %. Priėmėme itin svarbius sprendimus, kad pajamų augimą pajustų mažiausiai uždirbantieji ir turtinė atskirtis mažėtų. Tai ir vaiko pinigai, kuriuos gauna gerokai daugiau šeimų, tai ir pensijos, kurių augimo tempas buvo didžiausias nuo krizės laikų, tai ir neapmokestinamojo pajamų dydžio augimas, parama šeimoms, metų metais neliestų įvairių išmokų peržiūra ir kiti sprendimai. Ekonomika auga ir augimo vaisius turi aiškiai jausti Lietuvos žmonės.
Seimo pavasario sesijoje priėmus mokesčių reformą, numatoma, kad Lietuvoje darbo jėgos mokesčiai bus mažiausi Baltijos šalyse. Taip pat visiems dirbantiesiems mokesčių našta mažės, o jų pajamos didės. Daug metų kalbėta, kad darbo jėgos apmokėjimą būtina mažinti, tačiau, priėmus šį sprendimą, vėl ir vėl mes girdime „darnų chorą“ apie tai, kaip bus blogai valstybei, nes gali mažėti biudžeto pajamos.
Noriu pabrėžti, kad nedidindami mūsų dirbančiųjų pajamų būsime pasmerkti toliau murkdytis skurdo, atskirties ir socialinių problemų liūne. Leiskime mūsų žmonėms užsidirbti, o ne beatodairiškai didinkime valstybės išlaidas. Jos turi būti labai aiškiai pasvertos ir skirtos tam, kam labiausiai reikia. Noriu priminti mūsų fiskalinės drausmės tiek nacionalinį įsipareigojimą, tiek ir tarptautinį. Ir turbūt ne šioje garbingoje salėje man aiškinti, kokias mes turime galimybes ir kiek galime didinti viešąsias išlaidas.
Vyriausybė siūlys didinti vaiko pinigus, plės paramos šeimoms priemones, kurios sulaukė didelio visuomenės įsitraukimo. Į Seimą šią sesiją atkeliauja Demografijos, migracijos ir integracijos politikos 2018–2030 m. strategija. Joje taip pat siūlomi labai konkretūs minėtų problemų sprendimai. Parlamentą taip pat pasieks Vyriausybės darbo grupės siūlymai, kaip spręsti skaidrumo stokos problemas, kurios išryškėjo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui pateikus išvadas. Privalome turėti kuo skaidresnę sistemą, kurioje neliktų vietos šešėliniams pinigams rinkiminių kampanijų metu, slaptiems verslo ir politikų susitarimams, kuriuos lydi neaiškūs įsipareigojimai. Dėžučių laikai baigėsi.
Šioje Seimo sesijoje Vyriausybė pateiks ir Bausmių vykdymo kodekso pakeitimo įstatymo projektą. Bausmių vykdymo sistema yra dar viena sritis, kuri nuo pat nepriklausomybės atkūrimo stokojo ir visuomenės, ir politikų dėmesio.
Dar viena jautri tema yra švietimas. Seimo rudens sesijoje bus pateikti siūlymai keisti Mokslo ir studijų įstatymą, taip pat universiteto tinklo optimizavimo planas. Šių siūlymų tikslas yra keisti studijų finansavimo formą, studijų finansavimą susiejant su sutartimis, kurios bus sudaromos tarp valstybės ir aukštųjų mokyklų. Taip pat norime didesnio visos akademinės bendruomenės įsitraukimo valdant aukštąsias mokyklas. Tai tik dalis priemonių, kurių tikslas yra aukštesnės kokybės švietimo sistema. Prieš kelias savaites startavo mokytojų etatinio apmokėjimo sistema. Jau šiemet skirtas didesnis finansavimas mokytojų atlyginimams, o jų darbo užmokesčio fondas išskirtas atskira eilute ir negalės būti naudojamas niekam kitam. Kitais metais finansavimas bus dar didesnis – didesnis finansavimas skirtas mokslo darbuotojams, padidintos doktorantų stipendijos.
Rudens sesijos metu Seimui bus pateikti ir Trąšų įstatymo, ir Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo projektai. Vyriausybė ištesėjo savo pažadą ir teikia teisės aktus, kurie turėtų aiškiau reglamentuoti šias sritis, taip pat suteikti papildomų įgaliojimų valstybėms institucijoms, kurios atlieka kontrolę.
Visi kartu esame atsakingi už Lietuvos žmonių šiandieną ir rytojų, kalbėkime ir spręskime įvairias problemas, linkiu susitelkti ir kartu priimti sprendimus, kurių naudą jaustų visa Lietuva“.
Pranešėjai atsakė į Seimo narių klausimus, Sesijos darbų programą svarstys visi komitetai, o jos svarstymas Seimo plenariniame posėdyje vyks rugsėjo 18 dieną.
