Seime pristatyta paroda „Vytis – Lietuvos ir lietuvių“
Vitražo galerijoje buvo atidaryta unikali paroda apie Jungtinėse Amerikos Valstijose per pastaruosius keturis dešimtmečius kurtus tautinius simbolius, puoselėtą istorinę atmintį. Ekspoziciją pristatė Amerikos išeivijos simbolių kūrėjas, Bostono kompanijos „Baltic Associates“ vadovas Gintaras Karosas. G. Karosas ir jo bendraminčiai dar prieš 40 metų Amerikos lietuvių jaunimo sąjungos informaciniame biure, vėliau – per kompanijų „Baltic Enterprises“ ir „Baltic Associates“ informaciją, leidinius, vaizdinę produkciją bandė pasiekti jau nutautėjusius išeivius, grąžinti jiems lietuvišką dvasią ir kartu papasakoti apie Lietuvą, jos vargus okupacijoje. Daug simbolikos ir literatūros anglų kalba buvo skirta Amerikos politikams. Specialiai šiai parodai nuotraukas atsiuntė prezidentų Ronaldo Reigano ir Džordžo Bušo bibliotekos-muziejai Kalifornijojer ir Teksase. JAV lietuvių jaunimo plakatai išgarsėjo visoje Amerikoje, kai Jungtinių Valstijų vadovai viešai demonstravo lietuviškus simbolius, po ko Baltijos kraštų likimu ėmė intensyviai domėtis ir didžioji Vakarų spauda.
Paroda „Vytis – Lietuvos ir lietuvių“ įdomi tuo, kad Lietuvos žmonės sužinos, kas iš tikrųjų kūrė „Vytį“, ant marškinėlių, suvenyrų spausdinamą Geležinį vilką, iš kur atkeliavo lipdukai „Žalgiris“ ar Persitvarkymo Sąjūdį remiantys plakatai. Parodos atidarymo metu kalbėjo Prezidentas V. Adamkus, Atkuriamojo Seimo pirmininkas V. Landsbergis ir Seimo Pirmininkas V. Pranckietis.
Iškilmingas posėdis Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienai paminėti
Iškilmingą minėjimą sveikinimo kalba pradėjęs Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis pasidžiaugė, kad šiandien Lietuva švenčia reikšmingų permainų liudijimą. „Lietuva yra žmonės – čia ir visur. Lietuva yra žinia aplink pasaulį. Lietuva buvo tas lūžio taškas devyniasdešimtaisiais ir tapo nuolatinio progreso valstybe. Nepriklausomybėje gimusių vaikų vaikai, kuriems nepriklausomybės kūrimas – tai netgi šiek tiek mistinė pažintis. Todėl labai svarbu, kad laisvės kovų ir valstybės istorinė atmintis būtų perduodama iš kartos į kartą, kaip gyvoji atmintis, kad tai būtų gyvi pasakojimai ir kad jie taptų mūsų laisvės, mūsų nepriklausomybės ir mūsų atsparumo genu ateities kartose“, – pabrėžė Seimo Pirmininkas.
Linkėdamas visiems kurti pasitikėjimu grįstą ateitį drauge, Seimo vadovas V. Pranckietis Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos atstovams perdavė saugoti per šalį keliavusią knygą „Pasižadėjimas Lietuvai“, kurioje visi norintieji galėjo pažymėti savo moralinį įsipareigojimą Tėvynei. „Šimtmečio metais po Lietuvą keliavo Pasižadėjimų knyga, į kurią žmonių prašiau parašyti, ko linki Lietuvai ir ką norėtų dėl jos padaryti. Čia įrašyti 752 asmeniniai ir kolektyviniai pasižadėjimai valstybei – tai yra galimybė, o įgyvendinti – kiekvieno pareiga“, – sakė parlamento vadovas.
Šventiniame renginyje kalbėjusio Nepriklausomybės Akto signataro Egidijaus Bičkausko įsitikinimu, mūsų nepriklausomybė yra ir bus pati didžiausia vertybė, nesvarbu, kaip į ją bežiūrėtų didžiosios pasaulio galios. Politikus jis paragino išsamiau diskutuoti apie Lietuvos užsienio ir saugumo politiką. Jo nuomone, mažos valstybės turi kurti išmintingą, santūrią, ne nuolankią, bet orią politiką.
Iškilmingo minėjimo Seimo Pirmininkas V. Pranckietis kartu su Valstybės Nepriklausomybės stipendijos skyrimo komisijos pirmininku prof., hum. m. dr. Zenonu Butkumi pasveikino 2019 m. Valstybės Nepriklausomybės stipendijos laureatę dr. J. Kozakaitę, kuriai įteikė diplomą ir atminimo dovaną.
2019 m. Valstybės Nepriklausomybės stipendijos laureatė dr. Justina Kozakaitė akcentavo, kad „mano ir mano kolegų tikslas – tapti nenuginčijamais metraštininkais, kurie šiuolaikiniais moksliniais metodais gali įrodyti okupacinių jėgų žiaurumą. Bet dar svarbiau – įrodyti mums svarbių istorinių asmenybių egzistavimą praeityje. Ir neleisti, kad jų legenda būtų užpilta melu nepažymėtoje kapo duobėje.“
Iškilmingo minėjimo pabaigoje tradiciškai įteiktas visuomeninių organizacijų apdovanojimas – skulptūrėlė „Žinia“, skirta Kovo 11-ajai. Šiais metais Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Saulius Pečeliūnas už nuopelnus Lietuvai skulptūrėlę „Žinia“ įteikė rezistentui, politiniam kaliniui, Atgimimo metraštininkui Albinui Kentrai.
Šventinė Baltijos valstybių vėliavų pakėlimo ceremonija
Nepriklausomybės aikštėje prie Seimo rūmų surengta šventinė trijų Baltijos valstybių vėliavų pakėlimo ceremonija. Kalbėjo Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo Pirmininkas, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Vytautas Landsbergis.
Skrydžiu virš Nepriklausomybės aikštės šventės proga iškilmingos ceremonijos dalyvius ir visą Lietuvą pasveikino mūsų sąjungininkai – Lenkijos Respublikos karinių oro pajėgų naikintuvai, vykdantys NATO oro policijos misiją Baltijos šalyse.
Trijų Baltijos valstybių vėliavų pakėlimą vykdė Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopa ir Lietuvos kariuomenės orkestras, Baltijos valstybių himnus giedojo valstybinio ansamblio „Lietuva“ choras.
Įspūdingoje eisenoje dalyvavę žmonės Gedimino prospektu nešė 400 metrų trispalvę.
Katedroje vyko Šv. Mišios už Lietuvą ir jos žmones.
