Prieš 100 metų buvo suskaičiuoti balsai – įvyko Steigiamojo Seimo rinkimai, kurie tęsėsi net tris dienas (balandžio 14-16 d.) Tai buvo pirmasis Lietuvos parlamentas, išrinktas tiesioginiuose, demokratiniuose, visuotiniuose, lygiuose ir slaptuose rinkimuose. Kaip rašoma istoriniuose šaltiniuose, prieš mėnesį iki rinkimų, visiškai buvo uždrausta prekiauti alkoholiu, kad rinkimų kampanija įvyktų blaiviai. Rinkimuose į Steigiamąjį Seimą varžėsi visos Lietuvos politinės partijos (išskyrus rinkimus boikotavusią Komunistų partiją), taip pat tautinių mažumų organizacijos bei susivienijimai ir įvairios grupės, o jų pasirodo ir tada buvo daug – 31 kandidatų sąrašas. Steigiamojo Seimo rinkimai vyko šešiose Lietuvos valdžios administruotose apygardose. (Rinkimai nevyko Vilniaus krašte, kurį tuomet administravo okupacinė Lenkijos valdžia ir Klaipėdos krašte, kurį tuo metu administravo Prancūzija.) Rinkimai vyko savaitės viduryje – buvo paskelbtos nedarbo dienos. Rinkėjų aktyvumas milžiniškas – apie 90 procentų.
REZULTATAI. Steigiamąjį Seimą sudarė 112 narių. 59 vietos teko Lietuvos krikščionių demokratų blokui, 29 – Valstiečių liaudininkų blokui, 14 – Lietuvos socialdemokratų partijai; 6 – Žydų demokratiniam susivienijimui; 3 – Lenkų centriniam rinkimų komitetui; 1 – Lietuvos vokiečių komitetui. Vienas įtakingiausių šalies politikų Antanas Smetona ir jo partija surinko mažiau nei 2 proc. balsų ir į Seimą nepateko, nes A. Smetona griežtai pasisakė prieš populiarią tuo metu idėją išdalyti dvarų žemes valstiečiams, priešingai nei rinkimus laimėję krikdemai.
Tarp 112 atstovų buvo: 15 ūkininkų, 7 darbininkai, 4 amatininkai, 10 kunigų, 1 rabinas, 13 pedagogų, 11 teisininkų, 11 gydytojų ir vaistininkų, 7 kariškiai, 15 valdininkų ir tarnautojų, 3 rašytojai, 3 inžinieriai, 3 agronomai ir 9 kitų profesijų atstovai.
Steigiamojo Seimo narių, turėjusių aukštojo mokslo diplomus, Seime buvo mažuma, trečdalis jo narių buvo jaunesni nei trisdešimties metų.
MOTERYS. Į Steigiamąjį Seimą buvo išrinktos penkios moterys, vėliau įvykus pasikeitimams dirbo 8, o tai sudarė tik 7,1 proc. nuo visų Seimo narių. (Dabartiniame Seime dirba 33 moterys, t.y. 23,4 proc.). Skaitant istorinius straipsnius žavi Felicijos Bortkevičienės (Povickaitės) ir Gabrielės Petkevičaitsė-Bitės – vienų iš žymiausių to meto lietuvių tautinio atgimimo veikėjų biografijos. Felicija Bortkevičienė 1920 m. rinkimuose į Steigiamąjį Seimą balotiravosi Valstiečių sąjungos ir Lietuvos socialistų liaudininkų demokratų partijos sąraše. Marijampolės apygardoje ji buvo įrašyta antrąja po Kazio Griniaus. Išrinkta, tačiau iš pradžių mandato atsisakė, siekdama tęsti spaudos organizavimo darbą. Į Steigiamąjį Seimą valstiečių liaudininkų bloko sprendimu ji atėjo 1921 m. pradžioje. Steigiamasis Seimas pasižymėjo gana didele narių kaita.
Pirmajam posėdžiui, kuris vyko 1920 m. gegužės 15 d. sumaniai pirmininkavo vyriausia pagal amžių Seimo narė Gabrielė Petkevičaitė-Bitė (vyresnis už ją nemokėjo gerai kalbėti lietuviškai) „Gabrielė ne pati sau buvo svarbiausia. Jai svarbiausia atrodė pareiga, ją atlikti. Ir labai daug aukotis – šeimai, kitiems žmonėms, Lietuvai“ – rašė muziejininkė A. Ruseckaitė. Gabrielė nuolat kalbėjo, kad reikia išsaugoti tautiškumą, kalbą, išlikti nepriklausomiems. Dar 1907 m. G.Petkevičaitė-Bitė tapo pirmojo Lietuvos moterų suvažiavimo pirmininke – ji pati pasiūlė savo kandidatūrą, tuo sulaužiusi numatytą tvarką (tuokart pirmininku būti ir moterims vadovauti turėjo kunigas). Vėliau, tapusi Seimo nare G.Petkevičaitė-Bitė dirbo Lietuvos Konstitucijos projekto rengimo komisijoje, jos dėka buvo įtrauktas straipsnis apie vyrų ir moterų lygiateisiškumą.
REIKŠMĖ.
Steigiamas Seimas priėmė savo didįjį ir svarbiausią kūrinį – demokratinę Lietuvos Respublikos 1922 m. Konstituciją. Seimas įtvirtino vakarietiškos demokratinės, parlamentinės valstybės principus, tikėjimo, sąžinės ir žodžio laisvę, lyčių ir tautų lygybę pagal įstatymą, asmens neliečiamumą ir jo privačios sąžinės ir žodžio laisvę. Šis Seimas priėmė žemės reformos bei įvairias valstybės gyvenimo sritis reguliuojančius įstatymus, vykdė visų lygių vykdomosios valdžios įstaigų kontrolę ir t.t .
Gegužės 15 d. minėsime Steigiamojo Seimo darbo pradžios šimtmetį, tad bus puiki proga plačiau aptarti jo reikšmę Lietuvos parlamentarizmo istorijoje.


(naudotasi A.Šemelio, A.Navikauskės, Vorutos ir kt. informacija)