Rima Baškienė

Lietuvos Respublikos Seimo narė

Seimo Pavasario sesija buvo darbinga

2017-07-15

Seimo II (pavasario) sesija prasidėjo 2017 m. kovo 10 d. ir baigėsi liepos 11 d. Per šį laikotarpį buvo surengti 62 Seimo posėdžiai, užregistruoti 422 įstatymų projektai, 142 nutarimų projektai ir 14 kitų teisės aktų projektų - iš viso 578 projektai.

Priimti 287 įstatymai, 122 nutarimai ir 12 kitų teisės aktų, iš viso - 421 teisės aktas. Ypatingos skubos tvarka buvo priimti 32 įstatymai, 1 ratifikavimo įstatymas ir 17 nutarimų.

Nuo 2016-11-14 iki 2017-07-11 įvyko 91 Seimo posėdis. Iš viso nuo 2016-11-14 iki 2017-07-100 priimta 631 teisės aktas. Iš jų: 389 įstatymai, 224 nutarimų, 18 rezoliucijų.

SEIMO II (PAVASARIO) SESIJOS DARBAI

I prioritetas- socialinės apsaugos ir sveikatos klausimai

Darbo kodekso pakeitimai - parengti pagal Trišalėje taryboje bendru sutarimu pasiektus pasiūlymus. Priimtais pakeitimais nutarta įtvirtinti darbuotojo ir darbdavio darbinį teisnumą ir veiksnumą, siekiant, kad darbo rinkoje galėtų dalyvauti visi asmenys, t. y. ir turintys negalią. Naujajame Darbo kodekse naujovės apima suminę darbo laiko apskaitą, darbo laiką naktį, dalinį darbą, laikinąjį įdarbinimą, atostogų įtraukimą į darbo stažą, atsiskaitymus su darbuotojais po darbo santykių pasibaigimo, profesinių sąjungų įtraukimą į darbo tarybas, baudas už darbo arbitražo sprendimų nevykdymą ir kitas nuostatas.

Nedarbo socialinio draudimo įstatymo pataisos, kuriomis užtikrinama didesnė bedarbių apsauga netekus darbo, didinamas apdraustųjų, turinčių teisę gauti nedarbo draudimo išmokas, skaičius ir ilginama šios išmokos mokėjimo trukmė. Nustatyta, kad teisei į nedarbo draudimo išmoką reikalaujamas 12 mėnesių nedarbo draudimo stažas bus įgyjamas per 30, o ne per 24 mėnesius. Tokiu būdu daugiau žmonių įgis teisę gauti nedarbo išmoką. Taip pat nustatyta, kad nedarbo draudimo išmokos asmenims, įgijusiems reikalaujamą nedarbo draudimo stažą, bus mokamos 9 mėnesius, šios išmokos mokėjimo trukmės nediferencijuojant pagal nedarbo draudimo stažą, įgytą iki įsiregistravimo teritorinėje darbo biržoje dienos.

Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisomis pakeistas ankstesnio Seimo sprendimas apmokestinti gyventojų pajamų mokesčiu nedarbo socialinio draudimo išmokas.

Užimtumo įstatymo pataisos , kuriomis užtikrinama efektyvesnė bedarbių integracija į darbo rinką ir suvienodinamos Užimtumo įstatymo nuostatos su Administracinių nusižengimų kodekso nuostatomis. Įstatyme įtvirtintas neformaliojo švietimo ir savišvietos būdu įgytų kompetencijų pripažinimo reglamentavimas. Nustatyta galimybė įsidarbinimo galimybių vertinimo paslaugas teikti ne tik bedarbiams, bet ir kitiems darbo ieškantiems asmenims. Taip pat įtvirtinta galimybė paramos judumui priemonėje dalyvauti ir darbdaviui, įdarbinusiam teritorinės darbo biržos siunčiamą bedarbį ir patiriančiam bedarbio vežimo į darbo vietą išlaidas, bei asmenims, dalyvaujantiems stažuotėje.

Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo pataisos, kuriomis siekiama sumažinti mažas pajamas gaunantiems gyventojams būsto šildymo išlaidų finansinę naštą panaikinus pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą šildymui. Priimtomis pataisomis nutarta nustatyti, kad bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui šildymo sezono metu už normatyvinį būsto plotą būtų kompensuojama didesnė būsto šildymo išlaidų dalis, t. y. viršijanti ne 20 proc., o 10 proc. skirtumo tarp bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens pajamų ir valstybės remiamų pajamų dydžio, kurios vienam asmeniui sudaro 102 eurus. Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pataisos, nustato, kad ligos išmoką turi teisę gauti ir senelis (senelė), kai slaugo sergantį vaiką iki keturiolikos metų. Taip pat tais atvejais, jei slaugo stacionare sergantį iki septynerių metų vaiką bei, kai slaugo stacionare, ambulatoriškai ar (ir) medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo įstaigoje vaiką iki aštuoniolikos metų, sergantį sunkiomis ligomis, kurių sąrašą tvirtina sveikatos apsaugos ministras ir socialinės apsaugos ir darbo ministras.

Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pataisomis patikslintas naujų motinystės, tėvystės bei vaiko priežiūros socialinio draudimo išmokų (už antrą vaiką) skaičiavimas. Priimtu įstatymu užtikrintas neapribotų maksimaliu dydžiu motinystės išmokų apskaičiavimas ir mokėjimas visoms šių išmokų gavėjoms nuo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2016-03-15 nutarimo Nr. KT8-N5/2016 priėmimo, taip pat naujų (už antrą vaiką) tėvystės ir vaiko priežiūros išmokų apskaičiavimas ir mokėjimas taikant tuos pačius maksimalius apribojimus, kaip ir išmokoms, skiriamoms nuo 2017 m. sausio 1 d.

Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pataisos, kuriomis nuspręsta sugrįžti prie iki šių metų sausio 1 d. galiojusios tvarkos ir nustatyti, kad valstybinio socialinio draudimo įmokos būtų skaičiuojamos nuo pusės pajamų, gautų pagal autorines sutartis, iš sporto ar atlikėjo veiklos. Priimtais pakeitimais taip pat nutarta, kad socialinio draudimo įmokos nebebus skaičiuojamos nuo autoriams ir gretutinių teisių subjektams mokamo atlyginimo už kūrinių ir gretutinių teisių objektų panaudojimą pagal suteiktas licencijas panaudoti kūrinius ar gretutinių teisių objektus.

Alkoholio kontrolės įstatymo pataisos, kuriomis siekiama sumažinti alkoholio vartojimą ir prieinamumą. Priimtais pakeitimais nutarta nuo 2018 metų leisti alkoholį įsigyti asmenims nuo 20 metų, t. y. jaunesniems asmenims bus draudžiama vartoti alkoholinius gėrimus ar jų turėti. Draudimas turėti alkoholinių gėrimų nebus taikomas asmenims nuo 18 metų, jeigu alkoholinių gėrimų turėjimas bus tokių asmenų darbo veiklos (pobūdžio) dalis darbo vietoje ir darbo metu. Tačiau, pavyzdžiui, įmonėms, Europos juridiniams asmenims ir jų filialams bus draudžiama alkoholinių gėrimų pardavimo skatinimo veiklai pasitelkti asmenis iki 20 metų. Pakeitimais nuspręsta trumpinti alkoholio prekybos laiką - parduotuvėse ir viešojo maitinimo įstaigose prekiauti alkoholiu, jį išsinešti bus leidžiama darbo dienomis ir šeštadieniais nuo 10 iki 20 val., sekmadieniais - nuo 10 iki 15 val. Laiko ribojimas nebus taikomas viešojo maitinimo vietose parduodamiems pilstomiems alkoholiniams gėrimams ir tik vartoti vietoje.

Farmacijos įstatymo pakeitimo įstatymo pataisomis Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai suteikta teisė vykdyti kontrolinius pirkimus tik po to informuojant kontroliuojamą asmenį ir pateikiant kontroliuojančių pareigūnų dokumentus.

Farmacijos įstatymo pakeitimai, kuriais nuspręsta, kad Kompensuojamųjų vaistinių preparatų kainynas būtų sudaromas 4 kartus per metus. Šios pataisos parengtos siekiant greičiau reaguoti į vaistinių preparatų kainų sumažėjimą referencinėse valstybėse ir atitinkamai perskaičiuoti visų kompensuojamųjų vaistinių preparatų kainas Lietuvoje. Priimtų pataisų įgyvendinimas leis sumažinti vaistinių preparatų kainas ir užtikrins geresnį kompensuojamųjų vaistinių preparatų prieinamumą pacientams.

Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pakeitimais įteisinamas draudimas taikyti visų formų fizines bausmes prieš vaikus bet kokioje aplinkoje, ypač namuose ir alternatyvios priežiūros institucijose, taip pat švietimo, smurto prieš vaikus prevencijos priemonių taikymą, skatinant pozityvius vaikų auklėjimo būdus.

Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo pakeitimai, kuriais nuspręsta įtvirtinti naują daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) modelį. Priimtomis pataisomis nutarta nustatyti aiškiais ir ilgalaikes valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) valstybės paramos teikimo sąlygas ir būdus, skatinsiančius daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkus rengti ir įgyvendinti atnaujinimo (modernizavimo) projektus. Pagal naujas nuostatas nutarta 100 proc. apmokėti daugiabučio atnaujinimo projekto parengimo, įgyvendinimo administravimo ir statybos techninės priežiūros išlaidas bei kompensuoti 30 proc. investicijų, tenkančių energinį efektyvumą didinančioms priemonėms.

Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymas reglamentuoja planuojamos ūkinės veiklos atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo ir planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procesus ir šių procesų dalyvių tarpusavio santykius. Sutrumpės visas PAV procesas, sumažės šiame procese dalyvaujančių institucijų galimybės vilkinti laiką teikiant išvadas ir priimant sprendimus. Taip pat įstatymo projektas itin prisidės prie proceso ir sprendimų priėmimo skaidrumo.

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas pradėjo svarstyti Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo projektą ir jo lydimųjų įstatymų pakeitimų projektus. Šių teisės aktų pakeitimų tikslas - tobulinti vaiko teisių apsaugos sistemą, ją centralizuojant ir suteikiant vaikui reikalingą efektyvią pagalbą bei sudarant tinkamą aplinką jo visapusiškai raidai.Siekiant kuo efektyvesnio teisinio reguliavimo vaiko teisių apsaugos sistemoje, komitetas jau surengė keletą specialių klausymų, kuriuose su ekspertais, visuomeninių vaikus ir šeimas atstovaujančių organizacijų bei suinteresuotų institucijų atstovais, Seimo nariais aptarė projektams gausiai pateiktas pastabas ir pasiūlymus. Į komiteto klausymuose išsakytas nuomones atsižvelgta tobulinant Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo projektą, kuris šiuo metu svarstomas komitete. Šio klausimo nagrinėjimas bus tęsiamas artimiausiuose komiteto posėdžiuose.

II. Prioritetas - švietimo, kultūros ir mokslo kokybės bei efektyvumo didinimas

Seimas priėmė Seimo nutarimą dėl bendrojo ugdymo mokyklos kaitos gairių patvirtinimo. Bendrojo ugdymo mokyklos kaitos gairėmis siekiama nustatyti Lietuvos bendrojo ugdymo sisteminių pokyčių sritis ir strateginius uždavinius. Pagal priimtą dokumentą bendrojo ugdymo pokyčių bus siekiama šiose srityse: ugdymo turinio, pedagogų rengimo ir karjeros, edukologijos srities mokslinių tyrimų, mokyklų strateginio valdymo, bendrojo ugdymo finansavimo. Seimo nutarimu patvirtintose gairėse ugdymo turinio kaitos strateginiai uždaviniai - parengti į kompetencijų plėtotę orientuotas bendrojo ugdymo programas, užtikrinti tinkamus materialiuosius mokymo(si) išteklius, tobulinti asmeninių mokymosi pasiekimų vertinimo sistemą. Dėmesys bus skiriamas pedagogų rengimo kaitos ir karjeros užtikrinimui. Bus siekiama parengti šiuolaikinio pedagogo kompetencijų aprašą, suderintą su Studijų pakopų aprašu, suformuoti nacionalinę pedagogų rengimo, kvalifikacijos tobulinimo ir perkvalifikavimo sistemą, sukurti pedagogų veiklos vertinimo ir nuoseklios karjeros prielaidas. Tarp bendrojo ugdymo plėtotės strateginių uždavinių - ugdyti pedagogų gebėjimus atlikti tyrimus, orientuotus į ugdymo turinio ir proceso tobulinimą, įgyvendinti ugdymo inovacijų žvalgomuosius projektus, koordinuoti ugdymo tyrimus ir inovacijas vykdančių įstaigų veiklą. Mokyklos kaitos strateginiais uždaviniais bus siekiama skatinti mokyklų savarankiškumą ir įvairovę, formuoti mokyklos kokybės kultūrą, stiprinti mokyklos ir vietos bendruomenės sąveiką. Bendrojo ugdymo finansavimo strateginiai uždaviniai - didinti bendrojo ugdymo prieinamumą, įdiegti mokytojo karjeros ypatumus atitinkančią atlyginimų sistemą, užtikrinti Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų naudojimą, orientuojantis į sisteminį poveikį.

Seimas pritarė nutarimo "Dėl valstybinių universitetų tinklo optimizavimo plano patvirtinimo" projektui, kuriuo siūloma pritarti Valstybinių universitetų tinklo optimizavimo planui. Vyriausybei siūloma iki 2017 m. gruodžio 1 d. parengti šio plano įgyvendinimo priemones ir kitus teisės aktus, užtikrinant jų atitiktį Vyriausybės programai. Plano tikslas - sukurti prielaidas aukštai mokslo ir studijų kokybei, veiksmingai aukštojo mokslo sąsajai su šalies visuomenės, valstybės, verslo poreikiais bei mokslo ir studijų tarptautiniam konkurencingumui. Numatoma sutelkti Vilniuje ir Kaune po vieną klasikinį, plačios aprėpties tyrimų universitetą. Šiuose miestuose taip pat galėtų veikti profiliniai technologijos, sveikatos mokslų ir menų universitetai. Siūloma išlaikyti Klaipėdoje ir Šiauliuose regionų poreikius atitinkančius ir savo išskirtinumą vystančius universitetinio mokslo centrus. Jie galėtų būti kitų universitetų padaliniais.

Švietimo įstatymo pataisos, kuriomis siūloma apibrėžti nepriekaištingos reputacijos kriterijus švietimo įstaigų vadovams bei kadencijos trukmę. Siūloma nustatyta, kad valstybinės ar savivaldybės švietimo įstaigos (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovo pareigybės aprašymą tvirtintų, švietimo įstaigos vadovą viešo konkurso būdu į pareigas penkeriems metams skirtų ir iš jų atleistų, viešą konkursą švietimo įstaigos vadovo pareigoms eiti organizuoja savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliotas asmuo.

Mokslo ir studijų įstatymo pataisos, valstybinių mokslinių tyrimų institutų vadovų, jų pavaduotojų, mokslinių sekretorių, mokslo darbuotojų ir kitų tyrėjų darbo apmokėjimą reglamentuodamas įstatymo lygmeniu. Priimtais pakeitimais taip pat padidintos vyresniųjų mokslo darbuotojų, mokslo darbuotojų pareigybių (kurias užimti gali tik mokslo laipsnius turintys asmenys) ir tyrėjų pareigybių (skirtos įdarbinti aukštos kvalifikacijos praktikus) atlyginimų apatinės ribos, tokiu būdu subalansuojant mokslo ir studijų institucijų darbuotojų ir doktorantų atlyginimų ir stipendijų sistemą.

Valstybinių pensijų įstatymo pataisos, pagal kurias teisę gauti pirmojo laipsnio valstybinę pensiją nuo kitų metų turės ir parolimpinių ir kurčiųjų žaidynių čempionai. Priimtais pakeitimais taip pat įtvirtinta teisė gauti antrojo laipsnio valstybinę pensiją parolimpinių žaidynių, kurčiųjų žaidynių prizininkams ir į parolimpinių ar kurčiųjų žaidynių programą įtrauktos sporto šakos rungties pasaulio čempionams.

Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo pataisas, kuriomis siūloma mokytojams, pagalbos mokiniui specialistams, mokyklų vadovams, jų pavaduotojams ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjams iki 2018 m. rugpjūčio 31 d., palikti galioti dabartinę pedagogų atlyginimo mokėjimo tvarką. 2018 m. rugsėjo 1 d. Tuo siekiama leisti išsamiai ir atsakingai išdiskutuoti bei sukurti etatinę mokytojų darbo apmokėjimo sistemą, kad finansiškai nenukentėtų nei vienas darbuotojas ir nebūtų dirbtinai didinama socialinė įtampa.

Seimas pradėjo svarstyti Seimo Pirmininko pavaduotojo Gedimino Kirkilo pristatytą Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektą, kuriomis siūloma nustatyti naujas asmenų, taip pat ir Lietuvos Respublikos piliečių, vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos valstybės institucijų ir įstaigų išduodamuose oficialiuose dokumentuose, įskaitant asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus, taisykles. Įstatymo projektu siekiama įtvirtinti, kad vardai ir pavardės rašomi lietuviškais rašmenimis, tačiau būtų nustatytos VLKK įvardytos išimtys, kada pagal dokumento šaltinį asmenvardžiai paraidžiui būtų nurašomi lotyniško pagrindo rašmenimis arba perrašomi lietuviškais rašmenimis pagal tarimą, jei dokumento šaltinyje asmenvardžiai pateikti tik nelotyniško pagrindo rašmenimis.

Seimas nusprendė pasiūlyti Vyriausybei iki šių metų pabaigos patvirtinti naują Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato planavimo schemą (ribų ir tvarkymo planą). Sudaryta galimybė Vyriausybei patvirtinti rezervato planavimo schemą, pagal kurį rezervato ribos sutaps su jame saugomų nekilnojamųjų kultūros vertybių ribomis ir tokiu būdu bus užtikrintas šių vertybių vientisumas ir tinkama apsauga.

III. Prioritetas - viešojo sektoriaus efektyvumo ir skaidrumo didinimas

Seimas priėmė Miškų įstatymo pataisas , kuriomis nuspręsta įstatyme atsisakyti konkretaus miškų urėdijų skaičiaus nustatymo. Įstatyme įtvirtinta, kad kompleksinę miškų ūkio veiklą valstybiniuose miškuose vykdys miškų urėdija (-os). Tokiu būdu siekiama sudaryti galimybę Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai visa apimtimi įgyvendinti valstybės įmonių savininko teises ir pareigas bei priimti Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatyme numatytus sprendimus. Priimtais pakeitimais Seimas įstatyme reglamentavo iš valstybinių miškų pagamintos žaliavinės medienos, miško kirtimo liekanų ir nenukirsto miško mažmeninės ir didmeninės prekybos tvarką. Pagal naujas nuostatas didmeninė prekyba valstybiniuose miškuose pagaminta žaliavine mediena ir miško kirtimo liekanomis bus vykdoma per elektroninę medienos pardavimo sistemą organizuojant aukcionus ilgalaikėms (nuo 3 iki 10 metų trukmės), pusmetinėms (6 mėnesių trukmės) ir trumpalaikėms (iki 3 mėnesių trukmės) sutartims sudaryti. Mažmeninėje prekyboje galės būti parduodama iki 7 proc. metinės pagrindinių miško kirtimų normos ir miško tarpinio naudojimo apimties. Mažmeninėje prekyboje bus parduodamas nenukirstas miškas ir žaliavinė mediena, prioritetą teikiant malkinės medienos pardavimui gyventojams. Priimtomis pataisomis taip pat nuspęsta sudaryti sąlygas likviduoti Generalinę miškų urėdiją prie Aplinkos ministerijos, svarbiausias jos funkcijas perduodant Aplinkos ministerijai.

Seimas priėmė Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės teiktas Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo pataisas, kuriomis nutarta įvesti penkerių metų kadencijas valstybės ir savivaldybių valdomų įmonių vadovams. Nuo 2018 m. jie į darbą bus priimami tik viešo konkurso būdu. Tas pats asmuo tai pačiai valstybės ar savivaldybės valdomai įmonei galės vadovauti ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Pasibaigus pirmajai kadencijai, įmonės vadovas galės būti skiriamas antrajai 5 metų kadencijai, atsižvelgiant į tai, ar įmonės vadovo pirmosios kadencijos laikotarpiu įmonė pasiekė visus jai nustatytus veiklos tikslus.

Seimas priėmė Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių ir Kelių įstatymų pataisas, kuriomis leista pradėti vykdyti valstybinės reikšmės kelius prižiūrinčių valstybės įmonių pertvarką. Priimtais pakeitimais nuspręsta strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių valstybės ir savivaldybių įmonių sąraše vietoj vienuolikos konkrečių kelių priežiūros įmonių įrašyti bendrą formuluotę - valstybinės reikšmės kelius prižiūrinčią valstybės įmonę ar įmones.

Profesionaliojo scenos meno įstatymo pataisomis, įteisinama galimybę atleisti teatrų ar koncertinių įstaigų vadovus bei apriboti jų kadencijų skaičių. Įstatyme įtvirtinti nepriekaištingos reputacijos kriterijai nacionalinio, valstybinio ar savivaldybės teatro ar koncertinės įstaigos vadovams bei pretenduojantiems šias pareigas eiti asmenims. Nustatyta, jog, paaiškėjus, kad nacionalinio, valstybinio ar savivaldybės teatro ar koncertinės įstaigos vadovas neatitinka nepriekaištingos reputacijos kriterijų, savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija priima sprendimą tokį vadovą atleisti iš pareigų ir nutraukia su juo sudarytą darbo sutartį. Profesionaliojo scenos meno įstatyme taip pat nustatyta, kad to paties nacionalinio, valstybinio ar savivaldybės teatro ar tos pačios koncertinės įstaigos vadovu tas pats asmuo gali būti skiriamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės (šiuo metu vadovo kadencijų skaičius neribojamas).

Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo pataisos, kuriomis nuspręsta Seimo komitetų patvirtintiems ekspertams, Privalomojo sveikatos draudimo tarybos visuomeniniams patarėjams, Nacionalinės sveikatos tarybos nariams įtvirtinti pareigą deklaruoti privačius interesus. Privačių interesų deklaravimas mažins korupcijos apraiškų pasireiškimo tikimybę ir užtikrins didesnį Seimo komitetų patvirtintų ekspertų, Privalomojo sveikatos draudimo tarybos visuomeninių patarėjų, Nacionalinės sveikatos tarybos narių veiklos skaidrumą.

Akcinių bendrovių įstatymo pataisos, kuriomis nutarta nuo 2018 m. įvesti penkerių metų kadencijas valstybės ar savivaldybės kontroliuojamų bendrovių ir jos dukterinių bendrovių vadovams. Tas pats asmuo tai pačiai valstybės ar savivaldybės valdomai bendrovei galės vadovauti ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Pasibaigus pirmajai kadencijai, bendrovės vadovas galės būti renkamas antrajai 5 metų kadencijai, atsižvelgiant į tai, ar bendrovės vadovo pirmosios kadencijos laikotarpiu bendrovė pasiekė visus jai nustatytus veiklos tikslus. Priimtais pakeitimais taip pat įtvirtintas įstatymo pakeitimų taikymas dabartiniams vadovams, dirbantiems pagal terminuotas ir neterminuotas sutartis.

Sveikatos draudimo įstatymo pataisos, kuriomis nutarta keisti Privalomojo sveikatos draudimo tarybos sudarymo tvarką. Priimtais pakeitimais Privalomojo sveikatos draudimo tarybą nuspręsta formuoti vadovaujantis trišalio atstovavimo principu iš vienodo skaičiaus lygiateisių narių, atstovaujančių valstybės institucijoms, draudėjų (darbdavių) organizacijoms ir apdraustųjų interesus ginančioms organizacijoms.

Geležinkelių transporto kodekso ir lydimųjų teisės aktų pataisos, kurios leis reorganizuoti Valstybinę geležinkelio inspekciją prie Susisiekimo ministerijos, ją prijungiant prie Valstybinė kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos. Reorganizavimu siekiama sumažinti biudžetinių įstaigų skaičių, optimizuoti biudžetinių įstaigų veiklą, racionaliau naudoti materialinius ir finansinius išteklius, gerinti administracinių paslaugų prieinamumą ir kokybę.

Teismų įstatymo pataisos, kuriomis siūloma didinti teismų atvirumą visuomenei. Teismų įstatymas papildytas tokiomis nuostatomis: asmens prašymu teismas leidžia visuomenės informavimo, mokslo ar mokymo tikslais teismo sprendimo paskelbimą transliuoti, filmuoti, fotografuoti, jo metu daryti garso ar vaizdo įrašą, naudoti kitas technines priemones laikantis šiame straipsnyje ir kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Teismas neleidžia naudoti techninių priemonių, kai tai gali sutrikdyti teismo darbą, parodyti nepagarbą teismui arba yra būtina apsaugoti kitų asmenų teises ar kitus įstatymų saugomus interesus. Teismo leidimo nereikia, kai teismo sprendimo skelbimo garso įrašas daromas pagal šio straipsnio 4 dalį. Teisėjų taryba nustato asmenų prašymų leisti teismo sprendimo paskelbimo metu naudoti technines priemones pateikimo ir nagrinėjimo, taip pat šių techninių priemonių naudojimo tvarką ir sąlygas ir teismo leidimų naudoti techninių priemonių panaudojimo rezultatus išdavimo tvarką.

Seimas pradėjo svarstyti Seimo Pirmininko pavaduotojo Arvydo Nekrošiaus (darbo grupės vadovas) pristatytą Seimo narių teisių, pareigų ir veiklos garantijų įstatymo projektą, kuriuo siekiama įgyvendinti Konstitucinio Teismo 2004 m. liepos 1 d. nutarimą ir atskiru įstatymu nustatyti Seimo narių pareigas, teises ir garantijas. Darbo grupės parengtu projektu siekiama aiškiau įtvirtinti Seimo nario atlyginimo mažinimo tvarką už posėdžių nelankymą. Seimo nariui, be pateisinamos priežasties nedalyvavusiam Seimo posėdyje, Seimo struktūrinio padalinio, kurio narys jis yra, posėdyje, darbo užmokestis būtų mažinamas 5 proc. už kiekvieną praleistą posėdį. Tokiu atveju, jei Seimo narys, kuris, pavyzdžiui, yra vieno komiteto ir nors vienos komisijos narys, be pateisinamos priežasties praleistų vienos savaitės posėdžius, atlyginimas jam būtų mažinamas 30 proc. per savaitę (jei per savaitę vyktų 4 Seimo posėdžiai, 1 komiteto ir 1 komisijos posėdis). Teikiamu įstatymo projektu numatoma patikslinti Seimo nario darbo apmokėjimą. Pagal siūlomą reglamentavimą, įstatymo nuostatos, kuriomis padidinamas Seimo narių darbo užmokestis, galėtų būti taikomas ne anksčiau kaip nuo naujai išrinkto Seimo pirmojo posėdžio dienos, išskyrus jei būtų didinamas pareiginės algos bazinis dydis. Be to, atsižvelgiant į tai, kad būtent Seimo nario pareigos yra pagrindinės, kurioms šis asmuo yra išrinktas ir gavęs Tautos mandatą, siūloma nustatyti, kad asmeniui, einančiam Seimo nario ir Vyriausybės nario pareigas, būtų mokamas Seimo nario darbo užmokestis. Už Vyriausybės nario darbą toks asmuo gautų pusę ministro ar Ministro Pirmininko darbo užmokesčio.

IV. Prioritetas - darni ir konkurencinga ekonomikos plėtra

Seimas priėmė Lobistinės veiklos įstatymo pakeitimus, kuriais siekiama užtikrinti lobistinės veiklos viešumą ir skaidrumą, užkirsti kelią neteisėtai lobistinei veiklai. Priimtu įstatymu nuspręsta naujai reglamentuoti lobistinę veiklą, jos priežiūrą ir atsakomybę. Šio įstatymo nuostatos nebus taikomos nevyriausybinėms organizacijoms. Pagal pakeitimus lobistu bus laikomas tik fizinis asmuo, kuris turės atitikti nustatytus reikalavimus ir vykdys lobistinę veiklą. Lobistinę veiklą realiai vykdys lobistai-profesionalai (samdomi asmenys) ir lobistai - asociacijų ir kitų viešųjų ir privačių juridinių asmenų vadovai arba darbuotojai, kuriems bus pavesta ar nurodyta vykdyti lobistinę veiklą.

Viešųjų pirkimų įstatymo pataisos, kuriomis nuspręsta tobulinti viešųjų pirkimų sistemą. Viešųjų pirkimų įstatymų pakeitimais įgyvendinamos 2014 m. vasario 26 d. priimtos dvi naujos klasikinio ir komunalinio sektoriaus pirkimų direktyvos, kurių nuostatos turi būti perkeltos į nacionalinę teisę. Seimas nepritarė siūlymui Viešųjų pirkimų įstatyme panaikinti vidaus sandorių galimybę. Tačiau pagal patvirtintas naujas nuostatas vidaus sandoris galės būti sudaromas tik išimtiniu atveju, kai perkant viešojo pirkimo būdu būtų neįmanoma užtikrinti paslaugos teikimo nepertraukiamumo, geros kokybės ir prieinamumo. Vidaus sandorių sudaryti negalės valstybės įmonės, akcinės bendrovės ir uždarosios akcinės bendrovės, kuriose valstybei nuosavybės teise priklausančios akcijos suteikia daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime.

Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo pataisomis, aiškiau reglamentuodamas Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų naudojimo sritis - valstybinės reikšmės keliams ir vietinės reikšmės keliams, skiriant minėtos Programos finansavimo lėšas keliams (gatvėms) tiesti, taisyti, prižiūrėti ir saugaus eismo sąlygoms užtikrinti.

Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo ir lydimųjų teisės aktų pakeitimus, kuriais siekiama sudaryti teisines prielaidas efektyviau taikyti pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemones, formuoti nepakantumą ir nepalankią erdvę pinigų plovimo ir teroristų finansavimo atsiradimo aplinkybėms. Priimtomis pataisomis nutarta išplėsti subjektų, kuriems bus taikomos įstatymo nuostatos, sąrašas. Pagal naujas nuostatas įstatymas bus taikomos asmenims, kurie verčiasi ūkine komercine veikla, apimančia prekybą brangakmeniais, tauriaisiais metalais, kilnojamosiomis kultūros vertybėmis, antikvariniais daiktais ar kitu turtu, kurio vertė viršija 10 tūkst. eurų ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta, jeigu atsiskaitoma grynaisiais pinigais, visoms lošimus ir loterijas organizuojančioms bendrovėms, nekilnojamojo turto agentams.

Regioninės plėtros įstatymo pataisomis, nustatyta, kad Regiono plėtros taryba sudaroma iš regiono savivaldybių merų, deleguotų savivaldybių tarybų narių, Vyriausybės paskirto asmens ir socialinių ir ekonominių partnerių atstovų. Socialinių ir ekonominių partnerių pasiūlyti atstovai, kuriuos skiria Vyriausybė arba jos įgaliota institucija, turi sudaryti 1/3 visų regiono plėtros tarybos narių (apskaičiuojant jų skaičius yra aritmetiškai suapvalinamas). Socialinių ir ekonominių partnerių pasiūlyti atstovai į regiono plėtros tarybą skiriami ir iš jos atšaukiami Vyriausybės nustatyta tvarka.

V. Prioritetas - saugi valstybė Priimtas Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pateiktas įstatymo projektas dėl Baltarusijoje, Astravo rajone, statomos branduolinės elektrinės pripažinimo nesaugia, keliančią grėsmę nacionaliniam saugumui, aplinkai, visuomenei ir sveikatai.Į šį projektą reikia žvelgti labai atidžiai, kadangi Baltarusija statybas vykdo pažeisdama konvencijų reikalavimus, statybvietėje nuolat vyksta rimti incidentai, o elektrinės statytoja nuolat manipuliuoja tarptautinių organizacijų išvadomis, bandydama jas pateikti sau tinkama linkme.

Būtinųjų priemonių, skirtų apsisaugoti nuo trečiųjų šalių nesaugių branduolinių elektrinių keliamų grėsmių įstatymas, nustato Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos ir elektros energijos rinkos apsaugos nuo elektros energijos patekimo iš trečiųjų šalių, kuriose yra nesaugių branduolinių elektrinių, bendrieji įgyvendinimo principai, sąlygos ir etapai, taip pat tvarka, kaip Lietuvos Respublika įvertina tokių elektrinių statusą ir jų keliamas grėsmes Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui, aplinkai ir visuomenės sveikatai.

Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo pataisos, sudaro prielaidas centralizuoti įsigijimo procesą krašto apsaugos sistemoje. Taip pat įtvirtintas Gynybos štabo, kaip strateginio lygmens štabo, vaidmuo. Priimtomis pataisomis į krašto apsaugos sistemą įtraukiama gynybai reikalingos ginkluotės ir kitų prekių ir paslaugų, darbo įsigijimo ir valdymo institucija, nustatyti jos pagrindiniai uždaviniai: dalyvauti formuojant pasirengimo valstybės gynybai ir kariuomenės mobilizacijai politiką, karybos srities standartizacijos politiką; krašto apsaugos ministro nustatytomis sąlygomis ir tvarka vykdyti krašto apsaugos sistemos perkančių organizacijų funkcijas, aprūpinant perkančiąsias organizacijas prekėmis, paslaugomis ir darbais.

Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymas - reikšmingas sprendimas užtikrinant Lietuvos Respublikos, taip pat Europos Sąjungos (ES) išorės sienų saugumą. Lietuva saugo apie dešimtadalį ES išorės sausumos sienos, todėl, įvertinus pastarojo meto saugumo situaciją regione, siekiama užtikrinti patikimą bendrijos sienos stebėjimą. Tai padėtų kovoje su neteisėta migracija, kontrabanda, užkardytų kitus tarptautinio pobūdžio nusikaltimus. Įstatymo projektu sudaromos galimybės kelias įstaigas sujungti į vieną juridinį asmenį. Sudaromos sąlygos Valstybės sienos apsaugos tarnybai (VSAT) prie Vidaus reikalų ministerijos nuo 2018 m. sausio 1 dienos optimizuoti savo administracinę struktūrą.

Kitos iniciatyvos

Seimas išklausė aštuntojo Respublikos Prezidentės metinio pranešimo Seimas, apsvarstęs Vyriausybės 2016 metų veiklos ataskaitą, pritarė Vyriausybės 2016 metų veiklos ataskaitai.

Seimas nusprendė kreiptis į Konstitucinį Teismą, kad jis išaiškintų savo priimtų nutarimų teiginius, susijusius su Lietuvos Respublikos piliečių galimybėmis kartu būti ir kitos valstybės piliečiais. Priimtu nutarimu siekiama išsiaiškinti, ar Seimui, nepakeitus Konstitucijos 12 straipsnio nuostatų, suteikiama galimybė Pilietybės įstatyme įtvirtinti teisinį reguliavimą, kad Lietuvos Respublikos piliečiai, po Lietuvos Respublikos nepriklausomybės atkūrimo 1990 m. kovo 11 d. išvykę iš Lietuvos Respublikos valstybės ir įgiję ES ar NATO valstybės narės pilietybę, galėtų būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės piliečiai.

Seimas patvirtino naujos sudėties Vyriausiąją rinkimų komisiją (VRK). VRK pirmininke paskirta Laura Matjošaitytė.

Sudaryta Seimo Valstybės istorinės atminties komisija. Seimas, atsižvelgdamas į būtinybę paspartinti Lietuvos valstybės atkūrimo procesų tyrimą, suprasdamas valstybės istorinės atminties reikšmę Tautos savimonei, išsivadavimo istorijos liudininkų pateikiamų faktų įtaką jaunosios kartos patriotiniam ir pilietiniam ugdymui bei jų svarbą Lietuvos mokslui bei Lietuvos įvaizdžio tarptautinėje arenoje formavimui.

Seime įkurta Neįgaliųjų teisių komisija. Seimas, atsižvelgdamas į būtinybę paspartinti Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimą, nusprendė sudaryti Neįgaliųjų teisių komisiją.

Seimas priėmė nutarimą dėl demografijos, migracijos ir integracijos procesų valdymo. Nutarimu Seimas siūlo Vyriausybei iki 2017 m. liepos 1 d. atlikti valstybės institucijų vykdomą demografijos, ryšių su emigravusiais Lietuvos Respublikos piliečiais palaikymo, migracijos ir integracijos, neišvykimo iš Lietuvos, gimstamumo skatinimo procesų valdymo analizę. Įvertinti galimybes pavesti koordinuoti ryšių su emigravusiais Lietuvos Respublikos piliečiais palaikymo, migracijos ir integracijos procesų valdymą vienai valstybės institucijai, kuri būtų atsakinga už informacijos apie grįžimo gyventi į Lietuvą galimybes sklaidą užsienio šalyse, tarpininkautų įdarbinant Lietuvos Respublikos piliečius, sugrįžtančius gyventi į Lietuvą, ir suteiktų jiems pagalbą ieškant gyvenamosios vietos, pagal galimybes koordinuotų esamų ekonominių, socialinių, švietimo ar kitų integravimosi į Lietuvos visuomenę kliūčių šalinimą. Įvertinti galimybes pavesti koordinuoti gimstamumo skatinimo proceso valdymą vienai valstybės institucijai.

Seimo rezoliucijoje "Dėl Europos Sąjungos bendrosios žemės ūkio politikos po 2020 metų", Seimas, įvertinęs sudėtingą Lietuvos žemės ūkio ir kaimiškųjų vietovių padėtį ir didelius emigracijos srautus, pabrėžė būtinybę užtikrinti tinkamą Europos Sąjungos bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) finansavimą po 2020 m., atsižvelgiant į ateities iššūkius ir žemės ūkiui bei kaimo vietovėms keliamus tikslus. Šiuo metu Lietuva yra diskriminuojama išmokant mažesnes išmokas Lietuvos ūkininkams, todėl derantis dėl bendrosios ES žemės ūkio politikos ir sąlygų žemdirbiams, būtina atkreipti dėmesį į Lietuvos situaciją.

← Atgal

Nuorodos

377 įstatymų projektai →
323 pasiūlymai įstatymams →
Spaudos konferencijų archyvas →

Kontaktai

Kabinetas Seime: III-319
Kabineto Seime telefonas: (85)2396654

Mobilus telefonas: 869842173
Elektroninis paštas: rima.baskiene@lrs.lt

Biuras Šiauliuose: Vilniaus g. 263-110
Biuras Kuršėnuose: J. Basanavičiaus g. 5-11