Rima Baškienė

Lietuvos Respublikos Seimo narė

Mokyklų vadovų pasitarimas

2016-08-29

Šiaulių rajono savivaldybės švietimo įstaigų vadovai kasmet prieš naujuosius mokslo metus susirenka aptarti būsimus darbus, pasidalinti patirtimi. Pasitarime taip pat dalyvavo ir Šiaulių rajono vadovai. Kaip Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto narei, man buvo ypatingai svarbu dalyvauti šiame pasitarime, girdėti mokyklų vadovų, švietimo skyriaus specialistų pastebėjimus. Kalbėjau apie būtinybę puoselėti vertybes, keisti visuomenės požiūrį į Mokytoją, sudarant jam galimybę kelti kvalifikaciją, gauti orų atlyginimą, vykdant ilgalaikę atlyginimų didinimo programą, į mokyklos bendruomenės aktyvią veiklą įtraukti tėvus, vykdyti mokinių atsakomybės ugdymą. Pateikiau informaciją iš LR Seime vykusios konferencijos:

1. kad būtina užtikrinti visiems prieinamą ir kokybišką ikimokyklinį ir priešmokyklinį ugdymą. 2015-2016 m. m. ikimokyklinėse įstaigose buvo ugdoma 115,6 tūkst. 4-6 metų. Pagal ikimokyklinio ar priešmokyklinio ugdymo programas nėra ugdoma apie 8,6 proc. šalies vaikų. Nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. įteisintas privalomas priešmokyklinis ugdymas, todėl į priešmokyklinio ugdymo grupes turėtų ateiti ugdytis apie 30 tūkst. 680 šešiamečių.

Labai svarbu, kad į institucinį ikimokyklinį ugdymą būtų įtraukti visi, ypač iš probleminių šeimų, atokių vietovių, socialinę atskirtį patiriantys vaikai. Tyrimų duomenys rodo, kad neugdytas instituciniame švietime vaikas net pagrindinėje mokykloje atsilieka beveik vieneriais mokslo metais nuo vaiko, kuris gavo ankstyvąjį institucinį ugdymą.

Beveik 17 mln. eurų skirti atnaujinti ne mažiau kaip 30 ikimokyklinio ar priešmokyklinio ugdymo programas vykdančioms įstaigoms. 2016 m. ministerija specialiai priešmokyklinio amžiaus vaikams nupirko 14 geltonųjų autobusų.

2. Mokytojų ir švietimo darbuotojų atlyginimai nebuvo didinami nuo 2009 m. Parengtas ilgalaikės pedagogų atlyginimų kėlimo programos iki 2020 metų projektas, jis pateiktas Vyriausybei svarstyti. Šiai programai įgyvendinti kasmet reikės nuo kelių iki kelių dešimčių milijonų eurų - iš viso beveik 196 mln. eurų per penkerius metus. Nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. atlyginimai dar bus didinami mokytojams, auklėtojams, priešmokyklinio ugdymo pedagogams, specialiesiems pedagogams, kitiems švietimo pagalbos specialistams ir, skyrus papildomų lėšų, jų minimalūs koeficientai bus pakelti iki vidurkio. Pokytį pajus tie pedagogai, kurių algos buvo skaičiuojamos pagal mažesnį nei vidutinis koeficientą. Auklėtojams, vykdantiems ikimokyklinio ugdymo programą, ir priešmokyklinio ugdymo pedagogams ne tik bus padidinti minimalūs koeficientai iki vidutinių, bet ir 3 proc. padidinti maksimalūs koeficientai.

2016 metais vadovams, pavaduotojams, skyrių vedėjams minimalūs tarnybinio atlyginimo koeficientai buvo padidinti 2 proc. (0,4-0,6 BMA) - atlyginimas jiems didėjo 14-19 eurų. Mokytojams nuolat siaurinamos tarifinio atlygio koeficientų "žirklės" minimalią ribą artinant prie maksimalios:

-įgijusiems aukštesnįjį ar specialųjį vidurinį išsilavinimą iki 1995 m. - 17 proc. (1,6 BMA, 57 eurai); -tik pradėjusiems dirbti mokytojams (įgijusiems aukštąjį išsilavinimą) - 8 proc. (0,85 BMA, 30 eurų); -mokytojams, kuriems suteiktos kvalifikacinės kategorijos - 8 proc. (0,75-1,05 BMA, 27-37 eurai). Mokytojų atlyginimas priklauso nuo tarifikuotų pedagoginių valandų skaičiaus. Jeigu mokytojas turi nedaug pamokų per savaitę, suprantama, ir jo algos padidėjimas bus nedidelis. Tie, kuriems anksčiau buvo nustatyti vidutiniai ir aukštesni tarifinio atlygio koeficientai, algos padidėjimo nepajus. Tiems, kuriems pedagoginis krūvis sumažėjo, koeficientų didinimas nebūtinai išlygins buvusio ir būsimo atlyginimo skirtumą. Skaičiuojama, kad algos iki 5 proc. augs 41 proc. mokytojų, 22 proc. auklėtojų ir 35 proc. pagalbos mokiniui specialistų.

3.Būtina didinti finansavimą švietimui, nes 4,2 proc BVP netenkina poreikių.( BVP 2015 - 4,7 2009 -7 proc. )

4.Sprendimas vykdyti "klasės krepšelio" eksperimentą buvo priimtas tik praeitų metų gruodyje, dėl to viduryje mokslo metų daug ką keisti buvo sudėtinga. Tačiau eksperimente dalyvaujančios Alytaus, Telšių, Raseinių, Jonavos ir Šalčininkų rajonų savivaldybės teigiamai įvertino eksperimentinę mokymo lėšų apskaičiavimo ir paskirstymo metodiką ir siūlo eksperimentą tęsti ir metodiką tobulinti 2017 metais, kad būtų galima pereiti bent vieną ne biudžetinių metų, o mokyklos gyvenimo ciklą: nuo rugsėjo 1 iki rugpjūčio 31 d. O gal visai atsisakyti krepšelio ?

5.Nuo šių mokslo metų jau pradedama mokytis pagal naujas, visoms mokykloms, taip pat ir tautinių mažumų, bendras 1-10 klasių lietuvių kalbos programas. Jose daug dėmesio skiriama skaitymo ugdymui, tvirtiems raštingumo įgūdžiams suformuoti - į mokyklas grąžinamas diktantas, atpasakojimas. Į programas įtraukta literatūra, kuri formuoja ne tik meninį skonį, bet ir moralines vertybes, tautinę ir pilietinę savimonę. Skaitymas ir rašymas mokant visų dalykų. Vakarų ekspertai teikia rekomendacijų šalims, kaip gerinti skaitymą ir rašymą per visų dalykų mokymą. Kalba perduodamas ir suvokiamas visų mokomųjų dalykų turinys turi didelės įtakos dalyko mokymosi pasiekimams. Tyrimai rodo ką kita - neretai vaikas neįveikia matematikos ar fizikos užduoties, nes nesupranta dalykinio teksto, jo reikšmių, nėra įpratęs permąstyti, įvertinti, ką kas reiškia, ir taip smunka jo motyvacija, pasitikėjimas, noras mokytis, o galiausiai ir rezultatai. Tik supratę, kad skaitymo ir rašymo gebėjimų ugdymas padeda pasiekti kiekvieno mokomojo dalyko geresnius rezultatus, galėsime susitelkti ir užtikrinti visų veiklų ir priemonių dermę. Pratinkime vaikus lankytis mokyklos ir viešosiose bibliotekose, mokyklas - organizuoti skaitymo projektus, kurti edukacines erdves, tylos, ramybės vietas, leidžiančias vaikui vienam ar kartu su draugais mokytis. Tai gali sukelti stiprų proveržį siekiant geresnių mokymosi rezultatų. Rengiamas skaitymo ir rašymo per visus dalykus priemonių planas. Jame turės būti ir ugdymo turinio, ir mokytojų kvalifikacijos, ir paramos mokykloms dėmenys. Telksime savivaldybes, švietimo ir akademinę bendruomenę, tėvus, nevyriausybines organizacijas skaitymo ir rašymo kompetencijoms ugdyti per visų dalykų pamokas.

Būtina tęsti pilietinio ir tautinio ugdymo darbus, medijų raštingumo projektą, mokyklas centralizuotai aprūpinsime pilietiniam ugdymui svarbiomis priemonėmis, organizuosime stovyklas (pavyzdžiui, šaulių) mokiniams. Pilietinio ir tautinio ugdymo 2016-2020 metų tarpinstituciniame veiksmų plane numatyta atnaujinti pilietinio ir tautinio ugdymo turinį ir priemonių bazę.

6. Metų prioritetas - ugdymo kokybė, mokinių pasiekimų gerinimas per visas ugdymo pakopas, visose mokyklose, kokybinio atotrūkio tarp mokyklų mažinimas. Šiais metais Švietimo ir mokslo ministerija pradėjo projektą "Iniciatyva savivaldybėms". Jo tikslas - profesionali pagalba mokykloms, kuriose mokinių pasiekimai žemesni. Numatoma skelbti Pažangos skatinimo projektų konkursą, kuriame galės dalyvauti savivaldybės ir jų mokyklos ir gauti tikslinę paramą kokybei gerinti. Siūlome savivaldybėms sudaryti sutartis su mokyklomis kiekvienai iš šalių įsipareigojant ir prisiimant atsakomybę, kad savivaldybė mokyklose sudarytų tinkamas sąlygas mokytis mokiniams, o mokyklos pasiektų konkrečios mokinių mokymosi pažangos. Savivaldybių administratoriai turi kelti ambicingus tikslus mokyklų vadovams, kad jau per vienerius metus būtų žymus mokyklos pokytis gerinant mokinių pasiekimus",

7. Geros mokyklos koncepcija. Geros mokyklos koncepcija, kurią patvirtinau, užpildė spragą - greta strateginių švietimo sistemos dokumentų dabar turime mokyklos raidos orientyrą, apibrėžiantį, kokie mokyklos bruožai laikomi vertingais ir pageidaujamais šalyje, ir skatinantį mokyklų bendruomenių kūrybingumą, ilgalaikes įvairių mokyklų tobulinimo iniciatyvas. Dokumente įtvirtintos nuostatos, kad mokykla yra ne vien mokomieji dalykai, o santykiai, puoselėjantys bendradarbiavimą, atvirumą, pasitikėjimą - per tai pasiekiama mokinio asmenybės ūgtis ir branda. Todėl reikia nemažai politinės ir vadybinės išminties, išradingumo ir konkrečių planų, kad visa tai neliktų dar vienu neveikiančiu dokumentu, galbūt gerai įvertintu tarptautinių ekspertų, o mokyklos gyvenime nieko nepakeisiančiu. Taip pat suteikiamas konceptualus pagrindas mokyklų veiklos kokybei vertinti ir įsivertinti. Remiantis koncepcija atnaujinti įsivertinimo rodikliai ir įsivertinimo metodika, kurią mokyklos gali taikyti vertindamos ir tobulindamos savo veiklą, jos kokybę.

7.Švietimo ir mokslo ministerija yra pateikusi prašymą Finansų ministerijai skirti papildomai 1,6 mln. karjeros specialistų etatams įvesti (ir mokyklose, ir savivaldybių lygmeniu). Ugdymo karjerai paslaugos būtų nuosekliai teikiamos jau pradiniame ugdyme, taip pat ir priešmokykliniame ugdyme. Įsteigus karjeros specialistų etatus savivaldybės lygmeniu galėtų būti koordinuojamas karjeros valdymo paslaugų teikimas suaugusiesiems. Būtina derinti teikiamas profesinio orientavimo paslaugas su neformaliojo švietimo veiklomis, daugiau dėmesio turėtų būti skiriama tikslinei karjeros specialistų veiklai su mokinių tėvais.

8. Tęsiamas neformaliojo švietimo krepšelio finansavimas: neformaliojo vaikų švietimo projektų konkursui skirta 75 tūkst. eurų.

Svarbiausi šių mokslo metų veiklos akcentai:

* individuali kiekvieno mokinio pažanga;
* skaitymo ir rašymo gebėjimų ugdymas mokant visų dalykų;
* žemus mokymosi pasiekimus tepasiekiančių mokinių skaičiaus mažinimas ir pasiekiančiųjų aukštesnius pasiekimus skaičiaus didinimas;
* pamokos veiksmingumo didinimas;
* pamokų praleidinėjimo ir vėlavimo į pamokas mažinimas;
* visiems bendros naujos lietuvių kalbos ir literatūros programos įgyvendinimas;
* brandos darbo diegimas;
* kvalifikacijos tobulinimas ir pedagogų rengimas orientuojantis į svarbias Lietuvos švietimo sritis;
* mokyklų ir savivaldybių pažangos ataskaitų skelbimas;
* ministerijos sutarčių su savivaldybėmis, savivaldybių - su mokyklomis dėl mokinių pasiekimų gerinimo sudarymas.

Savivaldybių mokyklose mokinių skaičius toliau mažėja, išskyrus Klaipėdos ir Vilniaus miestų, Elektrėnų, Palangos miesto ir Kauno rajono savivaldybes. Mokinių skaičiaus mažėjimas lemia klasių komplektų skaičiaus ir mokyklų skaičiaus mažėjimą. Lietuvos bendrojo ugdymo sistemoje: mokinių skaičius 2004-2005 m. m. buvo 563 107, 2016-2017 m. m. - apie 328 000. Vadinasi, per 13 metų mokinių sumažėjo 42 proc.; Bendrojo ugdymo mokyklų skaičius 2004-2005 m. m. buvo 1 634, 2015-2016 m. m. - 1 193. Vadinasi, per 12 metų bendrojo ugdymo mokyklų sumažėjo 27 proc.

Savivaldybės gali turėti kokio nori dydžio mokyklas, jei skiria papildomai savo biudžeto lėšų tiek, kiek jų trūksta iki sumos, pagal metodiką nustatytos vidutiniam mokinių skaičiui atitinkamos programos klasėje. Prognozuojama, kad mokinių skaičius bendrojo ugdymo mokyklose mažės dar ketverius metus. Laukia dar daug iššūkių, nes turime suvaldyti gana skaudžius ir sudėtingus mokytojų krūvių, įdarbinimo, išleidimo į pensiją klausimus.

← Atgal

Nuorodos

377 įstatymų projektai →
323 pasiūlymai įstatymams →
Spaudos konferencijų archyvas →

Kontaktai

Kabinetas Seime: III-319
Kabineto Seime telefonas: (85)2396654

Mobilus telefonas: 869842173
Elektroninis paštas: rima.baskiene@lrs.lt

Biuras Šiauliuose: Vilniaus g. 263-110
Biuras Kuršėnuose: J. Basanavičiaus g. 5-11