Liepos 28 d (paskutinį liepos sekmadienį) į Kryžių kalno atlaidus susirinko šimtai maldininkų. Atvyko piligrimai iš Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir kitų Lietuvos kampelių. Dalis jų kartu su piligrimais, užsukę į Šiaulių katedrą pagarbinti Švenčiausiojo Sakramento, ėjo į Kryžių kalną pėsčiomis. Šiai piligriminei kelionei vadovavo Jo Ekscelencija Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis. Skambėjo giesmės ir malda.
Jau penktus metus šv. Mišios Kryžių kalne aukojamos atnaujintoje koplyčioje, iš kurios 1993 metais visus laimino popiežius Jonas Paulius II. Šv. Mišias aukojo Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis. Pamaldose dalyvavo vienuolika vyskupų. Pamaldose taip pat dalyvavo ir nuncijaus sekretorius, o taip pat ir Benediktinų Solesno vienuolyno abatas, Palendrių vienuolyno steigėjas Petro Dupont iš Prancūzijos.
Pamokslą sakęs Kauno arkivyskupas emeritas Sigitas Tamkevičius kvietė pamąstyti, ką reiškia kryžiaus slėpinys: „Kai į Kryžių kalną autobusu važiavau su piligrimais 1981 metais, tai privažiuoti prie jo negalėjome, nes buvo pastatytas draudžiamas ženklas. Kai nuo Kryžių kalno grįžome pėsčiomis, autobuso jau nebebuvo – milicininkas vairuotojui liepė apsisukti ir nieko nelaukiant grįžti į Vilkaviškį. Sovietų valdžia kryžius naikino buldozeriais. Kodėl kryžių kalnas sovietams buvo pavojingesnis už bažnyčias, kurias jie uždarinėdavo, bet negriaudavo? Kryžius kiekvienam žmogui siunčia tam tikrą žinią. Netikinčius jis gąsdina, o tikinčius – kviečia apkabinti, nes liudija Dievo meilę. Kryžius yra mūsų gyvenimo dalis ir nebūtinai blogiausia. Todėl, kai kryžius prislėgs mūsų pečius, nepanikuokime ir melskime Dievo paversti jį išganymo ženklu“, – per pamokslą tikinčiuosius kvietė S.Tamkevičius.
Kryžių kalnas pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėtas 1850 metais, o XIX–XX amžių sandūroje jis tapo gerai žinoma sakraline vieta, kur nuolat būdavo meldžiamasi. Ant šio kalno imta statyti ir kryžius, prašant Dievo įvairiausių malonių ar jam atsidėkojant. Sovietų valdžios nurodymu kryžiai Kryžių kalne buvo naikinami, tačiau žmonės statydavo vis naujus ir naujus. 1961 metais ant kalno stovėję kryžiai buvo „nuvalyti“ buldozeriais ir sunaikinti, tačiau net ir po to žmonės slapčiomis kryžius atstatė. Mintis atgaivinti Kryžių kalno atlaidus kilo šviesaus atminimo Šiaulių dekanui monsinjorui Kleopui Jakaičiui. Kryžių kalno atlaidai buvo atgaivinti 1997 metais įkūrus Šiaulių vyskupiją.
Kasmet dalyvauju Kryžių kalno atlaiduose, jie stiprina ir skatina susimąstyti apie tikrąsias vertybes. Džiaugiausi, kad į Kryžių kalno atlaidus atvyko ir Seimo pirmininkas Viktoras Pranskietis, Seimo nariai Stasys Tumėnas, Povilas Urbšys, Rimantas Jonas Dagys, Rimantė Šalaševičiūtė, Vilija Aleknaitė Abramikiene, Kęstutis Masiulis.
-
- OLYMPUS DIGITAL CAMERA
