Baltijos kelias prieš 30 metų paliko neišdildomus prisiminimus, nepakartojamą vienybės jausmą. Šventiniai renginiai kaip ir visoje Lietuvoje vyko ir Kuršėnuose. Iš čia prieš 30 metų išvykome į Baltijos kelią, mūsų – Šiaulių rajono žmonėms pažymėtą kelio, už Panevėžio ties Paįstrio kaimu, ruožą. Tą vietą dabar žymi kryžius.
Kartu su kolega S. Tumėnu vykome į Saločius, kur į Baltijos kelio 30-mečio šventę atvyko Lietuvos Prezidentas Gitanas Nausėda ir Latvijos prezidentas Egilis Levitas, Lietuvos ir Latvijos signatarai, parlamentų nariai, kiti buvę Baltijos kelio dalyviai ir svečiai.
Minėjimo metu prezidentas Gitanas Nausėda kalbėjo, kad ši diena – viena svarbiausių Baltijos šalių laisvės istorijoje. Tai visų Baltijos šalių laisvės troškimas, kova prieš okupacinį režimą ir bendras siekis kurti nepriklausomas, pasaulio pripažintas ir gerbiamas valstybes.
„Šiemet sukanka 80 metų nuo to tragiško meto, kai Molotovo-Ribentropo paktas suskaldė Europą ir slapti protokolai nulėmė mūsų šalių okupaciją. Negalime pamiršti ne tik kaip negyjančio skaudulio, bet ir kaip fakto, davusio mums impulsą kovoti prieš ir ginklais, ir taikia valia, viltimi ir vienybe“, – susirinkusiesiems kalbėjo prezidentas, prisiminęs ir miško brolių rezistenciją, katalikų bažnyčios kroniką. „Kad esame drąsūs ištiesti ranką vienas kitam, kur pasaulyje bebūtumėme, kad kartu kurtume nepriklausomas, laisvas ir laimingas mūsų šalis. Baltijos kelią pavadinčiau stebuklu, sukurtu tylių žmonių, kasdienius darbus dirbančių kantriai ir atkakliai, geriausiai, kaip gali. Tai simbolis, kokia stipri gali būti tylioji Lietuva, tyliosios Baltijos šalys“ – kalbėjo Prezidentas.
Šventiniame minėjime Latvijos prezidentas Egilis Levitas sakė: „Sienos mus apibūdina, mus skiria, bet ir mus jungia. Svarbiausia, kad Baltijos kelias, kuris skatino ir buvo pradinis taškas mūsų valstybių nepriklausomybių atkūrimui parodė, kad mes patys nustatome savo valstybių ribas. Mes neprašėme laisvės, mes ją pasiėmėme.“
Per 30 metų Baltijos šalys ne tik pasiekė nepriklausomybės atkūrimą, bet ir tapo Europos Sąjungos bei NATO narėmis, sprendžiama tolesnė bendra valstybių ateitis, plėtra.
Kelyje Ryga–Vilnius būriavosi žmonės, skambėjo dainos ir prisiminimai.
