Poetų parke Sereikiuose skambėjo eilės. Kasmetinis, jau 56-asis „Poezijos pavasaris“, dėl Covid-19 pavėlavęs dviem mėnesiais, bet su gražiu džiaugsmu pakilęs liepos 26 d. Vilniuje, Vingio parke nuplasnojo per Lietuvą ir nusileido į liepų ir ąžuolų šlamėjimą Šiaulių rajone. Čia buvo įteikta jau 44-oji respublikinė Zigmo Gaidamavičiaus – Gėlės premija už poezijos debiutą. Ją pelnė poetė Ieva Rudzinskaitei iš Kauno už poezijos knygą „Kita“. Džiaugiausi, kad Šiaulių rajono savivaldybė supranta šios premijos svarbą ir reikšmę, kad tęsiamos kilnios tradicijos, pradėtos dar tuometinio kolūkio vadovo Česlovo Karbauskio. Prisiminiau pirmąją šios premijos laureatę Vidmantę Jasukaitytę, prie kurios 1977 metais pasodintos liepos norėjosi prisiglausti, lyg prisiglaustum prie Žmogaus, savo išraiškingu žodžiu pasibeldusios į mūsų mintis ir į širdis. Šiandien ąžuolų ir liepų parke pasodinta nauja liepaitė. Šie medžiai primins jau 44 poetus – Zigmo Gaidamavičiaus-Gėlės premijos laureatus. Daugiau nei 20 iškilmingų premijos įteikimo akimirkų turėjau galimybę pajausti, nes nuolat dalyvauju šiose šventėse. Kartu su šventės dalyviais aplankėme Sereikių kapinaites, kuriose šalia Poetų parko, ilsisi jaunasis poetas Zigmas Gaidamavičius-Gėlė.
